- Remigijus Bielinskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus – iki 2024 metų – šalių vyriausybėms nesilaikyti griežtų deficito bei skolos rodiklių.
Ministerija neatmeta, kad šių metų valstybės biudžetas rudenį gali būti peržiūrėtas dar kartą. Jį tikslinant, tikėtina, didėtų išlaidos, o kartu ir deficitas.
Kaip rašoma Finansų ministerijos komentare BNS, Europos Komisijos pasiūlytas Stabilumo ir augimo pakto išlygos taikymo pratęsimas sudaro galimybę šalims lanksčiau reaguoti į esamus ir galimus naujus iššūkius dėl ekonominio ir socialinio neapibrėžtumo, kurį paskatino karas Ukrainoje.
„Ar šio lankstumo prireiks ir kaip tai paveiks valdžios sektoriaus finansų rodiklius, bus aiškiau rudenį, kai Vyriausybė parengs ir pateiks 2023 metų biudžeto projektą, kuris remsis atnaujintu makroekonominės raidos scenarijumi“, – teigiama ministerijos komentare.
Gegužę priimtame patikslintame šių metų valstybės biudžeto įstatyme nurodoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sudarys 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola sieks 43,3 proc. BVP.
EK dėl karo Ukrainoje pirmadienį dar kartą – iki 2024 metų sausio – pratęsė Stabilumo ir augimo pakto sustabdymą. Pagal paktą, draudžiantį Europos Sąjungos (ES) vyriausybėms per daug išlaidauti, šalies deficitas neturi viršyti 3 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola turi būti ne didesnė nei 60 proc. BVP.
Anot Finansų ministerijos, dėl karo Ukrainoje pablogėjus ekonominei situacijai gali būti dar kartą peržiūrėtas šių metų biudžetas.
„Išsipildžius neigiamoms rizikoms ir ekonominės raidos tendencijoms esant prastesnėms nei šiuo metu numatoma, neatmetame galimybės, kad rudenį gali būti siūlomi papildomi valstybės biudžeto pakeitimai“, – sakoma komentare.
Viešųjų išlaidų taisyklių taikymą šalių vyriausybėms EK sustabdė 2020 metų kovą, kai Bendrija dėl pandemijos apribojimų nugrimzdo į giliausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Buvo planuota, kad taisyklės vėl bus taikomos nuo 2023 metų sausio, kai ekonomika jau bus atsitiesusi, tačiau Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė padėtį.
Komisija pareiškė, jog jei pritars ES Taryba, taisyklės dabar vėl galios nuo 2024 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per pandemiją nemokėjote „Sodrai“ už PSD? Jums dar siūloma viena išeitis
Antradienis buvo paskutinė diena savarankiškai dirbantiems atsiskaityti „Sodrai“ už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), jeigu nemokėjo už jį per pandemiją. ...
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti2
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų13
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis4
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“8
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos2
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...