„Rusijos vykdomas karas Ukrainoje iš esmės keičia geopolitinių rizikų paveikslą Europoje. Esant didžiuliam neapibrėžtumui, fiskalinė politika turi išlikti lanksti ir gebanti reaguoti į besikeičiančią situaciją – tiek ES, tiek ir atskirų valstybių narių lygiu. Be to, pasikeitusi saugumo situacija lemia poreikį sparčiau didinti išlaidas gynybai – į tai turime atsižvelgti spręsdami tiek dėl fiskalinės politikos gairių kitiems metams, tiek ir priimdami sprendimus dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros“, – teigė M. Liutvinskas.

Posėdžio metu Finansų ministrai apsikeis nuomonėmis dėl fiskalinės politikos gairių 2023 m. Kovo 2 d. Europos Komisijos (EK) paskelbtame komunikate pažymima, kad Rusijos karinė invazija į Ukrainą ir ES įvestos atsakomosios sankcijos, tikėtina, turės neigiamą poveikį ES ekonomikos augimui. Atsižvelgiant į tai, ketinimai nuo 2023 m. deaktyvuoti Bendrąją Stabilumo ir augimo pakto išlygos taikymą bus dar kartą įvertinti gegužės mėn. pabaigoje, EK pateikus pavasario makroekonomines prognozes.

Ministrai, atsižvelgiant į kovo 10-11 d. vykusios neformalios Europos vadovų tarybos sprendimus, aptars ES sankcijų, skirtų Rusijai ir Baltarusijai poveikį šių šalių ekonomikoms ir finansų sistemoms bei tolesnius sankcijų plėtimo žingsnius. Ministrai taip pat apsikeis nuomonėmis dėl karo ir sankcijų poveikio ES šalių narių ekonomikoms.  

ECOFIN posėdyje taip pat bus siekiama patvirtinti ES Tarybos poziciją dėl Pasienio anglies dioksido korekcijos mechanizmo (CBAM). CBAM paskirtis – sudaryti vienodas konkurencines sąlygas ES ir trečiųjų šalių, subjektams. Tokiu būdu siekiama mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir užkirsti kelią galimam ES šalių įmonių perkėlimui į trečiąsias šalis, kuriose taikomi ne tokie griežti aplinkosaugos reikalavimai. CBAM veiks kaip mokestis, kurio apskaičiavimas bus grindžiamas faktiniais ŠESD išmetimais importuojamos prekės gamybos metu. Planuojama, kad CBAM pradės veikti nuo 2023 m. sausio 1 d. Sutarus dėl ES Tarybos pozicijos, prasidės derybos su Europos Parlamentu. CBAM mokestis taikomas geležies ir plieno, cemento, trąšų, elektros ir aliuminio sektorių prekių importui iš ES nepriklausančių valstybių, išskyrus EEE šalis.

„Pritariame CBAM mechanizmo įvedimui – manome, kad jis padės ES įmonėms konkuruoti su taršiau gamybą vykdančiais trečiųjų šalių gamintojais. Palaikome kuo greitesnį CBAM įgyvendinimą ir pradinį apimamų sektorių sąrašą. Svarbu, kad numatyta galimybė ateityje sąrašą plėsti, priklausomai nuo besikeičiančių aplinkybių“, – sakė M. Liutvinskas. 

Ministrai taip pat sieks susitarti dėl Direktyvos projekto, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Fiskalinių reikalų komitete pasiektas globalus sutarimas dėl pasaulinio minimalaus apmokestinimo lygio tarptautinėms įmonių grupėms būtų įgyvendintas ES lygiu. Direktyva siekiama, kad didžiųjų įmonių grupių, kai jų pajamos per metus viršija 750 mln. Eur, pelnas būtų apmokestintas bent 15 proc. efektyviuoju pelno mokesčio tarifu. Numatoma, kad direktyvos nuostatos bus pradėtos taikyti nuo 2023 m. sausio 1 d.

Įtraukios sudėties EG posėdyje bus aptariami Bankų sąjungos užbaigimo klausimai, siekiant iki šių metų birželio mėn. susitarti dėl Bankų sąjungos užbaigimo tolimesnių darbų plano. Taip pat ministrai, remdamiesi minėtu kovo 2 d. EK komunikatu dėl fiskalinės politikos gairių 2023 m., diskutuos dėl tolesnės fiskalinės politikos krypties euro zonai.

Taip pat EG posėdyje EK pristatys 13-ąją Graikijos po-programinės sustiprintos priežiūros ataskaitą bei vyks pasirengimas euro zonos viršūnių susitikimui.