Anot jo, „Rosatom“ yra viena įmonių, dėl kurių diskutuojama svarstant galimas Bendrijos sankcijas Rusijai ateityje.

„Diskusijos vyksta, dėl to, kad turime gan nemažą sąrašą įmonių, kurios yra anksčiau bandytos įtraukti ir sąrašas neįtrauktų įmonių ilgėja su viltimi, kad galbūt vieną dieną dėl jų susitarsime. Tačiau irgi reikia būti realistais, dėl to, kad kiekvieną kartą, jeigu nepavyko susitarti, ateityje einant laikui tai nepasidaro lengviau“, – antradienį Žinių radijui sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, Lietuva yra siūliusi įvairius apribojimus „Rosatom“, tarp jų – ir galimybę uždrausti ES narėms sudaryti naujas sutartis su Rusijos korporacija.

„Rosatom“ yra tapęs simboliu – tai valstybinė įmonė, kuri valdo užimtas atomines elektrines Ukrainos teritorijoje ir žymiausia iš jų yra Zaporižė ir susitarimo rasti nepavyksta nepaisant to, kad esame siūlę įvairiausius būdus, kaip tą būtų galima padaryti. Siūlėme naujus kontraktus – paprasčiausias būdas, kad nebūtų galima sudaryti naujų kontraktų, reiškia, visi egzistuojantys kontraktai toms valstybėms, kurioms tai yra jautru, funkcionuoja, bet mes žengiame mažą žingsnelį“, – sakė G. Landsbergis.

Ministras tikisi, kad tokių sankcijų pasiekti galima diplomatinėmis pastangomis, o nesulaukus katastrofos, kuri priverstų apsigalvoti prieštaraujančius sankcijoms.

„Yra veto, ir mes neįtikiname nepaisant to, kad diplomatinės pastangos yra dedamos, o būtų labai baisi realybė iš tikrųjų, bet ji yra pasitvirtinusi ne vieną kartą praeityje – kad prireiktų kažkokios didžiulės katastrofos. Ir jeigu mes kalbame apie atominę energetiką, turbūt galime suprasti, apie kokią katastrofą mes galėtume kalbėti, kad tada jau būtų galima surasti sutarimą dėl šio sankcijų paketo“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Europos Sąjunga naujausią, 11-ąjį sankcijų paketą Rusijai patvirtino birželio 23 dieną, juo taikomi apribojimai 71 asmeniui ir 33 organizacijoms, kurios remia karą Ukrainoje.