Anot jo, Vyriausybei numačius vidutinės senatvės pensijos augimą 12 proc., dar gali būti diskutuojama dėl individualios pensijos dalies spartesnio padidinimo panaudojant „Sodros“ sukauptą rezervą.

„Manau, mes tikrai šiuo klausimu diskutuosime, šiuo metu planuojamas „Sodros“ perteklius ir pakankamai ženklus, pridėkime dar tuos rezervus, kuriuos „Sodra“ yra sukaupusi. Kitą vertus, matome, kad kitais metais užsibrėžta vidutinę senatvės pensiją didinti 12 proc., beveik panašiai, kaip atlyginimas, ir turbūt būtų diskusija dėl individualios pensijos dalies spartesnio padidinimo pasinaudojant tuo, kad „Sodros“ rezervai yra nemaži“, – TV3 laidai „Dėmesio centre“ pirmadienį sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Anot jo, vargu, ar šiuo metu „išgyvename tokią jau nuostabią ekonomikos situaciją, kad galėtumėme sau sakyti: štai, sukaupkime daugiau rezervų, pasilaikykime juodai dienai“.

„Šiais metais prognozuojamas net ir šioks toks neigiamas bendrojo vidaus produkto augimas ir galvoju, kad kitais metais tas augimas bus teigiamas, bet, vis dėlto, jis nebus labai įspūdingas. Štai kodėl manau, kad dar nepabaigtos diskusijos šiuo klausimu“, – sakė jis.

„Kol kas tai, kas paskelbta, yra, sakykime, minimalu to, ką mes norėtumėme matyti, todėl diskusijų metu prieš biudžeto priėmimą prie šito dar sugrįšime“,  – tvirtino G. Nausėda.

Pagal Seimui pateiktą kitų metų „Sodros“ biudžetą, jo perteklius 2024 metais turėtų siekti 577 mln. eurų – 17,2 proc. mažiau nei laukiama šiemet. Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 7,639 mlrd. eurų, išlaidos – 7,062 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,2 proc. ir 11 proc. daugiau nei laukiama šiemet.  

Vidutinė senatvės pensija turėtų didėti apie 12 proc. iki vidutiniškai 605 eurų, o su būtinuoju stažu – 644 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, bendrai pensijos daliai kompensuoti iš valstybės biudžeto 2024 metais bus skirta 3,063 mlrd. eurų, iš jų 12,679 mln. eurų – 2022 metų įsipareigojimui padengti.

G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad per ketverius metus vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 350 iki 550 eurų, o kitąmet ji sudarys daugiau nei 650 eurų ir to iš dalies, anot šalies vadovo, pavyko pasiekti ir dėl jo spaudimo Vyriausybei.

„Be jokios abejonės, pačios savaime juk jos neauga – visą laiką atsiranda prioritetų klausimas, galbūt visada norisi pažiūrėti ir į kitus dalykus, skirti lėšų kitiems dalykams“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Bet šioje vietoje mano vizija ir mano supratimas buvo labai paprastas: negalime tuščiažodžiauti dešimtmečiais ir sakyti, kokios nuostabios ekonominės sėkmės pasiekėme nuo įstojimo į ES, kai ta sėkmė dalinama tik tarp nedaugelio žmonių, kai tuo metu ta močiutė skaičiuoja kiekvieną centą parduotuvėje ir tame dalybų procese nedalyvauja“, – sakė prezidentas.

Anot prezidento, iki 2022-ųjų gyventojai turėjo pajusti pensijų augimą, po 2022-ųjų dėl išorinių priežasčių, įskaitant Rusijos karą prieš Ukrainą ir „Putino energetinį šantažą“, augant infliacijai, reali perkamoji galia nebedidėjo.