Šią poziciją jis išsakė ketvirtadienį, dalyvaudamas šiam klausimui skirtoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) konferencijoje, pranešė Prezidentūra.

Konferenciniu skambučių EVT lyderiai Ursula von der Leyen ((Urzula fon der Lajen) bei Charlesas Michelis (Šarlis Mišelis) ketvirtadienį ES vadovams pristatė Europos gaivinimo plano ir Daugiametės finansinės programos pasiūlymus, paskelbtus valstybių lyderiams balandžio 20 dieną.

Septynerių metų daugiametė finansinė programa kartu su nauju Europos ekonomikos gaivinimo planu, pasak Prezidentūros, turėtų tapti Bendrijos „Maršalo planu“, siekiant atkurti vidaus rinkos funkcionavimą ir garantuoti ekonomikos atsigavimą pasibaigus COVID-19 krizei. 

„Lietuvos prezidentas akcentavo, kad Europos ekonomikos atgaivinimo planas turi būti adekvatus krizės dydžiui, o paramos lėšos – prieinamos nedelsiant. Šalies vadovas pabrėžė, kad būtina užtikrinti, jog ES finansiniai instrumentai ir numatyta finansinė parama būtų efektyviai ir greitai pasiekiama visoms valstybėms narėms“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

G. Nausėda taip pat išreiškė poziciją, kad naujasis siūlomas instrumentas – Europos atgaivinimo fondas – turėtų būti svarstomas kartu su daugiamete finansine programa. Jis taip pat pasisakė už tai, kad būtų padidintas Sanglaudos politikos ir žemės ūkio sričių finansavimas, taip pat užtikrintos lygios konkurencinės sąlygos visiems ES ūkininkams. Pasak Prezidentūros, sanglaudos politika ypač svarbi užtikrinant šalių narių sveikatos sistemų, socialinio saugumo stiprinimą, švietimo sistemų ir verslo plėtrą, 

Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad ES žaliojo kurso iniciatyva, skaitmeninė darbotvarkė, žiedinės ekonomikos plėtra „turi būti pagrindas Europos Sąjungos, kartu ir Lietuvos, pažangai ir klestėjimui“. Jis sako, kad Lietuvos dėmesys informacinių technologijų infrastruktūros vystymui, finansinių technologijų sektoriaus plėtrai parodė, kad „buvo priimti teisingi politiniai sprendimai“.

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad turime geriau išnaudoti visus turimus ES mokslinių tyrimų pajėgumus, įtraukiant į mokslinių tyrimų programas mokslininkus iš visų valstybių narių.

G. Nausėda akcentavo būtinybę koordinuoti krizės suvaldymo veiksmus šalims, siekiant siekiant sklandaus pandemijos plitimo užkardymo bei spartesnio valstybių ekonomikų atsigavimo.

Jis taip pat paragino ES lyderius sustiprinti dėmesį kovai su dezinformacija bei aktyviai prisidėti prie kovos su pandemija trečiosiose šalyse, ypač ES Rytų partnerystės šalyse, kurioms šiuo metu itin aktuali Europos parama.

Šalies vadovas per pokalbį su EVT nariais paragino sutelkti dėmesį ir jėgas, siekiant pagreitinti medicininių priemonių įsigijimus ES mastu, spręsti prekių tranzito klausimus tarp šalių narių, užtikrinant sklandų ir efektyvų prekių tranzitą.