„Mes siūlome iš principo išsimokėjimą apriboti kritiniais atvejais – kaip tam tikra fatalinė lemtis, tam tikros sunkios kritinės ligos ir tiek. Nepalikti jokių atvirų išsimokėjimo galimybių“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Tai jis teigė prezidento vyriausiajai patarėjai Irenai Segalovičienei antradienį pareiškus, kad būtina numatyti ir dalinį pinigų pasiėmimą iš šių fondų.

G. Šimkus pakartojo, kad antros pakopos tikslas yra pensijos kaupimas: „O kaupimas priklauso nuo ko? Nuo uždirbamos grąžos, nuo administravimo mokesčių ir nuo kaupiamos sumos, kurią įnešei kaupti.“

„Tai aš žiūriu paprastai, kaip finansininkas: jeigu tu dalį išsiėmei, tai reiškia, kad to nebeliko. Ir kuo anksčiau išsiėmei, tuo tas poveikis tavo galutinei sukaupiamai sumai bus didesnis“, – pridūrė jis.

Centrinio banko vadovas pabrėžė, kad antra pakopa šiuo metu yra „vėtomas ir mėtomas“ dalykas, o pensijų kaupimo sistemai reikia stipresnių pokyčių, dėl kurių turi susitarti politikai.

„Nes tai yra sprendimas apie tai, kas bus po dvidešimtmečių“, – sakė G. Šimkus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas praėjusią savaitę BNS teigė, jog ministerija yra linkusi siūlyti, kad anksčiau laiko pasitraukti iš pensijų kaupimo antros pakopos fonduose būtų galima tik kritiniais atvejais – esant sunkiai ligai, negaliai ar paliatyvios slaugos poreikiui.

Tai nėra istorija apie tai, kad padarykime dar vieną pensijų fondą ir jis konkuruos su esamais privačiais. Kalba yra apie tai, kaip organizuoti pensijų sistemą (...)

 

Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo pradžioje teigė, kad ministerijos siūlymai yra ribojantys ir per siauri.

„Valstybinis fonas – ne tik konkurencijos didinimui“

LB vadovas pabrėžė, kad siūlomas įkurti valstybės kapitalo antros pakopos pensijų fondas nebūtų skirtas tik didinti konkurenciją. Jo teigimu, taip pensijų sistema būtų organizuojama tinkamai valstybei „solidžiai remiant kaupimą antrojoje pakopoje“.

„Tai nėra istorija apie tai, kad padarykime dar vieną pensijų fondą ir jis konkuruos su esamais privačiais. Kalba yra apie tai, kaip organizuoti pensijų sistemą, kuri susideda iš pay as you go sistemos ir kaupiamosios dalies, kurias abi užtikrina valstybė“, – antradienį teigė G. Šimkus.

„Ne apskritai tiesiog pasakyti, kad tai (pensijų kaupimą – BNS) atiduodu tik į verslo rankas ir tada įstatymiškai bandau sureguliuoti įkainius, kurie matome, kad pas vienus pigesni, pas kitus – ant maksimalios ribos“, – kalbėjo LB vadovas

„Jeigu atskiros dedamosios gali būti geriau vykdomos privataus verslo – prašau, konkuruokite. Ir tada automatinis įtraukimas, jeigu toks būtų, jis būtų į valstybinį fondą. Bet jeigu privatus fondas pigiau, geriau, efektyviau gali organizuoti tą pačią veiklą – prašau, išeikite“, – pridūrė jis.

G. Šimkus teigė, kad valstybinio kapitalo fondo idėją jis pateikė diskusijai, konkrečių pasiūlymų centrinis bankas nėra pateikęs.

„Mes pateikėme pasiūlymą apie valstybinio kapitalo pensijų fondą visiškai nesifokusuojant, kaip ta veikla turėtų būti organizuojama – ar tai atskira valstybinio kapitalo įmonė, ar tai po „Sodra“ – čia yra antraeilis klausimas“, – kalbėjo LB vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau skeptiškai įvertino idėją įkurti tokį valstybės valdomą fondą. Jos teigimu, konkurencija šioje srityje nemaža, Lietuvoje veikia ne vienas ir ne du pensijų fondai, jų veiklą reguliuoja taisyklės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, jog toks fondas pasiteisintų tik tuomet, jei daug žmonių nepasitikėtų kaupimu privačiuose fonduose.

Konstitucinis Teismas (KT) dar kovą nusprendė, kad pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.