- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Galima abejoti, ar sprendimui šalyje įvesti paskirstyto pelno mokesčio modelį dabar būtų tinkamas metas, tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Apskritai, jis pažymi, kad šalių, kuriose įmonės veikloje panaudojamas pelnas nėra apmokestinamas, atstovai ne visada tokį modelį laiko pranašesniu už Lietuvos sistemą.
„Lietuvoje labai dažnai žiūrima į Latviją ir Estiją, Lenkiją kaip sektinus pavyzdžius šiuo klausimu. Ką sakė kai kurie tarptautiniai ekspertai, kad tos šalys žiūri į Lietuvą. Lietuvoje šitos lengvatos nėra, bet kaip auga investicijos... Ar tikrai ši lengvata yra investicijų augimo prielaida, garantas“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.
Be to, Lietuvos banko vadovas akcentuoja, kad tokia iniciatyva lemtų reikšmingus biudžeto pajamų sumažėjimus, todėl jis siūlo koncentruotis į viešųjų finansų užtikrinimo pusę, apsvarstant nekilnojamojo turto, aplinkos taršos mokesčių įvedimą ir bendros mokesčių įvairovės didinimo galimybes.
„Gyvename gana sudėtingu laikotarpiu. Biudžeto deficitas, reikalinga finansuoti išlaidas. Suprantu norą paskatinti verslą, kad jie investuos. Bet, kita vertus, ar tas sprendimas dabar yra geriausias šituo laikmečiu“, – svarstė G. Šimkus.
Preliminariais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, šalyje įvedus paskirstyto pelno mokesčio modelį, reformai įgyvendinti pasiskolintas vienas euras per dešimtmetį Lietuvos bendrojo vidaus produkto prieaugį padidintų nuo 3,7 iki 5 eurų. Pasak ministerijos, nuo trijų iki penkių kartų galinti atsipirkti investicija gerintų šalies konkurencinę padėtį bei reikšmingai prisidėtų prie naujų darbo vietų kūrimo.
Tai, pasak ministerijos, skatintų jau veikiančias įmones investuoti, todėl metinės investicijos augtų 3,7 procento. Įgyvendinus šį modelį būtų sukurta apie 2,8 tūkst. naujų darbo vietų kasmet.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pažymi, kad, siekiant išvengti reikšmingų valstybės biudžeto praradimų, iš pradžių paskirstyto pelno mokesčio modelį būtų galima taikyti įmonėms, kurių apyvarta neviršija 20 mln. eurų per metus. Ministrė įsitikinusi, kad tokia pelno mokesčio reforma reikšmingai paskatintų šalies ekonomikos augimą.
Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė sako abejojanti EIM pateiktais skaičiavimais. Ji pažymi, kad BVP prieaugis nėra tolygus biudžeto pajamų išaugimui, todėl, jos nuomone, teisingiau pasilikti prie dabartinės pelno mokesčio tvarkos.
„Finansus planuoja ir finansų politiką formuoja ne Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o Finansų ministerija. Todėl mes turime savo skaičiavimus. EIM skaičiavimai kalba apie bendrojo vidaus produkto hipotetinį augimą, kuris paremtas tam tikromis prielaidomis. Tų prielaidų gali būti įvairių“, – gegužės pabaigoje teigė G. Skaistė.
Be to, ministrės vertinimu, priėmus Ekonomikos ministerijos palaikomus pelno mokesčio pokyčius, kai įmonės veikloje panaudojamas pelnas nebūtų apmokestinamas, biudžeto praradimai pirmaisiais metais siektų apie 700 mln. eurų ir būtų tiesiog per dideli.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys, ar už nelegalų darbą griežtinti sankcijas darbdaviams1
Seimas antradienį balsuos, ar griežtinti sankcijas darbdaviams už nelegaliai dirbančius darbuotojus, taip pat, ar skatinti nelegaliai dirbusius žmones pranešti apie nelegalaus darbo faktą. ...
-
Seimas svarstys pataisas dėl skolų mokėjimo atostogų, mažesnių jų išskaitų
Seimas antradienį svarstys Civilinio proceso kodekso pataisas, kuriomis tikimasi paskatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką, jiems ketinant sumažinti dabar galiojančias išskaitas iš atlyginimo. Be to, išskaitymai būtų diferencij...
-
Kandidatai į prezidentus nepritaria universaliam NT mokesčiui, kritikuoja ir reformą4
Nė vienas kandidatas į prezidentus nepalaiko universalaus nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimo, nors kai kurie pritartų, jog nuosavybė, naudojama gauti pelnui, būtų apmokestinta. Pirmadienį vykusių prezidentinių debatų metu taip pat netrūko ir ...
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas7
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?11
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų5
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka13
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...