„Norėčiau atkreipti dėmesį į ypatingos svarbos ženklą (...). Nepaneigiamas faktas, kad jau kelerius metus būsto kainos augo itin sparčiai ir praėjusiais metais būsto kainų augimas viršijo atlyginimų augimo tempą. Pirmą kartą nuo finansinės krizės laikų pernai užfiksavome, kad atlyginimų augimo tempas buvo mažesnis negu būsto kainų“, –  ketvirtadienį vykstančioje Lietuvos banko organizuojamoje kasmetinėje nekilnojamojo turto konferencijoje teigė G. Šimkus.

„Ši tendencija išliko ir šiemet, o tai reiškia viena, kad būsto įperkamumas akivaizdžiai mažėja ir antrus metus“, – pridūrė LB vadovas.

Pasak jo, būsto įperkamumo problema svarbi visai visuomenei, ne tik perkantiems bei parduodantiems nekilnojamąjį turtą arba ketinantiems tai daryti.

Būstas yra ne tik ir ne tiek nekilnojamojo turto objektas, bet visų pirma žmogaus bazinis poreikis turėti stogą virš galvos. 

„Tai yra todėl, kad būstas yra ne tik ir ne tiek nekilnojamojo turto objektas, bet visų pirma žmogaus bazinis poreikis turėti stogą virš galvos. Būstas – tai vieta, kurioje gyvename, kurioje auginame vaikus. Būstas yra saugumo ir reikalingumo visuomenei jausmas. Būstas gali būti argumentu pasilikti gyventi šioje šalyje, o galbūt palikti šalį“, – tvirtino G. Šimkus.

Anot jo, būsto įperkamumo svarbą žmogui, ekonomikai ir visuomenei patvirtina ne tik ekonomistų, akademikų tyrimai, bet ir konkretūs rezonansiniai įvykiai, nutinkantys, kai stogas virš galvos tampa pernelyg sunkia finansine našta.

Lietuvos banko vadovo teigimu, diskutuojant apie būsto įperkamumo problemą ir jos sprendimo būdus, valstybės finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, yra sveikintina priemonė, bet ji galėtų būti tikslingesnė.

„Dabar matome, kad paskolos su parama didžiąja dalimi (...) yra išduodamos įsigyti nekilnojamąjį turtą greta didžiųjų Lietuvos miestų esančiuose rajonuose, šalia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, Bet ar tai iš esmės atitinka šitos priemonės tikslą – paskatinti regioninę plėtrą, paskatinti aktyvumą ir patrauklumą gyventi regionuose? Ar tokia šitos paramos koncentracija rajonuose šalia didžiųjų miestų neprisideda prie disbalansų tų didžiųjų Lietuvos miestų nekilnojamojo turto rinkoje susiformavimo? Šį trūkumą mes, Lietuvos bankas, išskyrėme savo išvadoje dėl kitų metų valstybės biudžeto“, – teigė G. Šimkus.

Pasak jo, padėti spręsti problemą galėtų ir tinkamai sudėliotas nekilnojamojo turto mokestis.

„Mes jį vertiname kaip instrumentą, kuris ilguoju laikotarpiu prisideda prie tvaresnės būsto rinkos plėtros ir svyravimą nekilnojamojo turto rinkoje suniveliavimo. Tinkamai sukalibruotas mokestis mažintų paskatas įsigyti nekilnojamąjį turtą investiciniais tikslais ir lygintų kainų svyravimus“, – sakė G. Šimkus.

Lietuvos banko duomenimis, per pandemiją staiga išaugęs būsto pirkimo bumas kainas Lietuvoje 2020–2022 metais padidino 38 procentais. Tai vienas didžiausių kainų šuolių ES – minėtu laikotarpiu sparčiau nekilnojamojo turto (NT) kainos didėjo tik Estijoje, Čekijoje ir Vengrijoje.

NT kainoms ir infliacijai Lietuvoje pralenkus atlyginimų augimą, kuris nominaliąja verte atitinkamu laikotarpiu sudarė 26, o įvertinus infliacijos įtaką – vos 1 proc., būsto įperkamumas pradėjo mažėti. 2020 metų pabaigoje vidutiniam būstui įsigyti pakako 67 vidutinių mėnesinių atlyginimų (mažiau nei 6 metų), naujausiais duomenimis, dabar šis rodiklis išaugo maždaug aštuntadaliu iki 75 vidutinių atlyginimų

Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, būstas šiuo metu yra pervertintas maždaug 6 procentais.