Tokiu atveju, anot jos,  reikėtų ieškoti kitos alternatyvos.

„Jeigu bus konstruktyvių pastabų, į kurias bus galima atsižvelgti koreguojant patį projektą (draudimo įmokos – BNS), tai, matyt, būtų galima tą padaryti. Klausimas nėra uždarytas, projektas nėra registruotas, tiktai jo koncepcija pateikta derinimui. Tai reiškia, kad argumentams tikrai esame atviri“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Skaistė.

„Bet jeigu iš principo nesutarsime dėl šio naujo pajamų šaltinio, matyt, reikėtų ieškoti jam alternatyvų“, – pridūrė ministrė.

Finansų ministerija, parengusi papildomų gynybos finansavimo šaltinių paketą, be kita ko, siūlo įvesti 10 proc. draudimo sutarčių mokestį, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.

Dėl įnašo draudimo sutartims šiuo metu konsultuojamasi su rinka, todėl su šiuo apmokestinimu susiję teisės aktų projektai kartu su Gynybos fondo paketu nėra įregistruoti. Jis galėtų įsigalioti tik nuo 2025-ųjų vidurio.

G. Skaistė teigė, jog apie konkrečias galimas draudimo įmokos korekcijas kalbėti dar anksti, o pasiūlymas įvesti šį mokestį parlamentui būtų pateiktas užsitikrinus daugumos palaikymą.

Draudikų atstovas Andrius Romanovskis anksčiau teigė, kad įmoka brangintų ne tik draudimo, bet ir kitų sektorių paslaugas bei lygino ją su akcizais.

Savo ruožtu, G. Skaistė sako, kad draudimo mokesčio lyginimas su akcizais „yra nekorektiškas“, o siūloma įmoka paliestų mažiau žmonių nei, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas.

„Naivu būtų tikėtis, kad tas sektorius, kuriam būtų taikomas papildomas apmokestinimas, pasitiks itin džiugiai. Bet tuo tarpu reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tai yra išskirtinis sektorius, kuris nemoka pridėtinės vertės mokesčio. Kitose šalyse tokiam sektoriui yra taikomas specialus draudimo mokestis“, – teigė G. Skaistė.

Ministrė anksčiau teigė, kad toks mokestis taikomas daugelyje Europos Sąjungos valstybių, be to, draudimo sektorius esą yra išskirtinis, nes jam netaikomas PVM.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikino, kad draudimo sutarčių apmokestinimu būtų dar labiau padidinti verslo kaštai, o tai būtų neteisinga. Be to, jos teigimu, gyventojams brangtų draudimo sutartys, o tai juos atbaidytų nuo šių paslaugų. 

Naujas vadinamasis Saugumo įnašas sugeneruotų papildomai 50 mln. eurų 2025 metais bei po 100 mln. eurų 2026–2027 metais, skaičiuoja ministerija.