Ministrė taip pat teigė negirdėjusi papildomų indikacijų iš koalicijos partnerių, kad galėtų kilti problemų toliau svarstant biudžetą.

„Kadangi vyko koalicijos tarybos posėdis, atgarsių negirdėjau dėl papildomų indikacijų, kad yra kažkokių probleminių klausimų. Man atrodo, Vyriausybė įvertino visus Seimo išsakytus poreikius, atsižvelgė į papildomas galimybes įvertinama, kiek tų galimybių apskritai biudžetas turi“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.

„Pasiekėm limitą, 3 proc. biudžeto deficitas, Mastrichto kriterijus yra pasiektas, todėl išnaudotos visos galimybės, kurios buvo“, – pridūrė ji.

Pasiekėm limitą, 3 proc. biudžeto deficitas, Mastrichto kriterijus yra pasiektas, todėl išnaudotos visos galimybės, kurios buvo.

 

Ministrės vertinimu, jei bus papildomų sutaupymų ar pajamų, tai matysis tik 2024 metų pabaigoje.

Pasak G. Skaistės, iš keliams biudžete numatytų papildomų 157 mln. eurų, iš jų 40 mln. eurų – iš didėsiančių pajamų už vinjetes, o 117 mln. eurų – Europos Sąjungos parama, paimama iš vėlesnių šios ES finansinės perspektyvos metų.   

„Ten (ES finansinėje perspektyvoje – BNS) nėra metais sudėliota. Yra aštuonmetė perspektyva ir bendras krepšelis, iš kurio gali projektus įgyvendinti anksčiau ar vėliau. Tiesiog yra spartinamas projektų įgyvendinimas. Manome, kad kelininkai gali įsisavinti šias lėšas ir paspartės finansavimas konkretiems projektams“, – teigė G. Skaistė.

Skelbta, kad ši ES parama bus skirta daugiausia „Via Baltica“ magistralės nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija rekonstrukcijos projektui, o papildomos lėšos iš vinječių  – kelio Vilnius-Utena atnaujinimui. 

„Konkretiems projektams įgyvendinti tos lėšos, kurios yra suplanuotos, jos bus įgyvendintos šiek tiek sparčiau“, – kalbėjo finansų  ministrė.   

Pasak G. Skaistės, iš viso keliams 2024 metais numatoma 872 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino patikslintą kitų metų biudžeto projektą, kuriame daugiausia papildomų lėšų – 157 mln. eurų – numatoma keliams. Dabar projektas bus teikiamas Seimui.