ECOFIN posėdyje finansų ministrai apžvelgs ES Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų poveikį, įskaitant ir ES ekonomikai. Taip pat bus diskutuojama dėl galimų tolesnių žingsnių plečiant sankcijų režimą.
„Rusijai, su Baltarusijos pagalba, vykdant karinę agresiją prieš Ukrainą, privalome sugriežtinti ES ekonomines ir finansines sankcijas. Turime plėsti sąrašą bankų, kurie atjungiami nuo SWIFT sistemos, sankcionuoti žaliavų ir energetikos – naftos ir dujų – sektorius, taip atkertant Rusiją nuo pagrindinio pinigų srauto, kuris leidžia režimui finansuoti karą. Taip pat turime visiškai izoliuoti šalis agresores tarptautiniu mastu, siekiant Rusijos ir Baltarusijos narystės sustabdymo tarptautinėse finansų institucijose, įskaitant Pasaulio banką ir Tarptautinį valiutos fondą“, – teigia finansų ministrė G. Skaistė.
ECOFIN posėdžio metu taip pat bus aptartos ES pagalbos priemonės Ukrainai, įskaitant dėl sklandaus Ukrainos grivinos konvertavimo užtikrinimo Ukrainos pabėgėliams ES šalyse narėse. Taip pat bus apsikeista nuomonėmis dėl finansinės pagalbos priemonių Ukrainos karo pabėgėlius priimančioms ES šalims.
„Vertiname iki šiol EK pasiūlytas priemones, kurios suteikia galimybę lanksčiai pabėgėlių poreikiams skirti esamų ES biudžeto instrumentų nepanaudotas lėšas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos pabėgėlių skaičiai ES vis didėja, matome, kad reikia papildomų finansinių instrumentų, kurie atlieptų pabėgėlių srautus priimančių ES šalių poreikius. Padėti Ukrainos pabėgėliams yra visos ES bendras reikalas, todėl solidarus problemos mastą atitinkantis ES lygmens atsakas yra būtinas“, – teigia finansų ministrė G. Skaistė.
Numatoma, kad ECOFIN posėdyje bus pateikta informacija apie Europos finansinės architektūros vystymuisi stiprinimo procesą. Dabartiniame kontekste pagrindinis dėmesys bus skiriamas Ukrainai, siekiant maksimizuoti ES, jos valstybių narių ir tarptautinių finansinių institucijų pagalbą šaliai tiek trumpuoju, tiek ir ilgesniuoju laikotarpiu.
ECOFIN posėdyje taip pat vyks diskusija dėl Direktyvos projekto, kuriuo siekiama į ES teisę perkelti globalų susitarimą dėl minimalaus apmokestinimo lygio tarptautinėms įmonių grupėms. Taip pat vyks pasirengimas G20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimui bei TVF ir Pasaulio banko pavasario susitikimams.
EG posėdyje didžiausias dėmesys bus skirtas Euro zonos makroekonominei situacijai ir tolesnėms ūkio raidos perspektyvoms, atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, ES ir Vakarų partnerių įvestų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai poveikį.
„Karas Ukrainoje ir sankcijos Rusijai bei Baltarusijai turės neigiamą poveikį ES, o tuo pačiu ir Lietuvos ekonomikai – naujausios Finansų ministerijos projekcijos šiemet numato lėtesnį nei anksčiau prognozuotą ūkio augimą ir didesnį infliacinį spaudimą. Tai yra kaina, kurią mokame už savo vertybes, laisvę ir siekdami sustabdyti agresorių. Praėjusią savaitę Vyriausybė pristatė 2,26 mlrd. eurų vertės priemonių paketą, kuris padės sumažinti neigiamą šoko poveikį ekonomikai, mūsų šalies žmonėms ir verslui, tuo pačiu stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę“, – teigia finansų ministrė G. Skaistė.
EG posėdyje ketinama aptarti skaitmeninio euro iniciatyvos vystymo eigą, pagrindinį dėmesys skiriant privatumo aspektams ir jų suderinamumui su kitais viešosios politikos tikslais, tokiais kaip kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ar mokesčių vengimas.
Finansų ministrai taip pat aptars tendencijas euro zonos būsto rinkoje bei pasidalins informacija apie esamą situaciją Bankų sąjungoje.
