„Verslo situacija, jų visų konkurencingumas nuo to nenukenčia, kadangi situacija energijos kainų atžvilgiu yra vienodai blogėjanti visiems, nes energijos kainos kyla turbūt tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje, Estijoje, tiek Lietuvoje vienodai ir bendras konkurencingumo lygis nenukenčia“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo G. Skaistė.
Ministrė atkreipia dėmesį, kad visame pasaulyje keturis kartus pakilusios dujų kainos verslui tiesiog yra papildomi kaštai, kuriuos jie turėtų gebėti įskaičiuoti į savo veiklos sąnaudas.
„Turbūt reikia skaičiuojant savo finansus, įsivertinti tuos kaštus, kurie ateina iš energetikos. Tai turbūt verslui kaštų skaičiavimas yra natūralu“, – tikino ji.
Pasak finansų ministrės, išaugusių įmonių veiklos išlaidų valstybė kiekvieną kartą neturėtų kompensuoti.
„Tuo tarpu kompensuoti verslo savikainą, verslo kaštus mokesčių mokėtojų pinigais būtų ne visai teisingas sprendimas“, – mano G. Skaistė.
Mokestinės naštos mažinimas
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad siūlymas taikyti 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui yra efektyviausia priemonė dabartinėje situacijoje.
Anot jos, Seime, planuojamoje neeilinėje sesijoje, teikiamas energijos kainų valdymo priemones kolegos parlamentarai turėtų palaikyti visų pirma dėl to, kad siūloma mokesčius mažinti.
Mokesčių mažinimas paprastai sulaukia palaikymo bet kokiu atveju.
„Vyriausybė pasirinko tokį sprendimą, manau, kad šioje situacijoje jis yra optimaliausias ir efektyviausias iš to, ką galima pasirinkti, manau, kad Seime palaikymo tikrai bus, nepaisant visos tos kritikos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė ministrė.
„Mokesčių mažinimas paprastai sulaukia palaikymo bet kokiu atveju. Sunkiau yra naujus įvesti, nei kad sumažinti esamus. Tikiuosi, kad visi mato susidariusią situaciją, energijos kainų augimą ir pritars Vyriausybės pasiūlytoms priemonėms“, – tęsė ji.
Ministrė pripažino, kad priemonė nėra pati tikslingiausia, tačiau bus efektyvi kovojant su kainų šoku, nes, anot jos, augančias šildymo kainas pajus ne tik mažiausias pajamas gaunantys žmonės.
„Kainų augimas skausmingas ne tik mažas pajamas gaunantiems žmonėms, bet netgi ir vidutines, ir aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms, kadangi prisitaikyti prie tokio staigaus poreikio, numatyti lėšas sumokėti už šildymą, visiems yra sudėtinga“, – pastebėjo G. Skaistė.
Reaguodama į kritiką, esą panaikinant PVM centralizuotam šildymui, sprendžiama tik nuo dujų itin priklausomo Vilniaus problema, kai didžioji dalis kitų šalies savivaldybių apsirūpina biokuru, ministrė pažymėjo, kad brangstant dujoms kyla ir biokuro kainos.
„Nesakyčiau, kad tai tik vilniečių problema, kainos išaugo visose savivaldybėse, kadangi brangstant dujoms, brangsta ir biokuras. (…) Kainos yra išaugusios visur, tiesiog tose savivaldybėse, kurios naudoja dujas, – gerokai labiau“, – kalbėjo G. Skaistė.
Ji taip pat nebuvo linkusi vadinti šio siūlymo populistiniu, kadangi „šiuo atveju tai, kas patinka žmonėms, suderinama su tuo, kas yra teisinga ir reikalinga esamoje situacijoje“.
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Seimui bus siūloma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį PVM tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.
Lengvata šildymui būtų taikoma atgaline data nuo šių metų sausio 1 d. ir galiotų šį šildymo sezoną – iki balandžio 30 d. Finansų ministerija skaičiuoja, kad iki nulio sumažinus dabartinį 9 proc. tarifą gyventojams sąskaitos už centralizuotą šildymą mažėtų dešimtadaliu.
Ši priemonė būtų taikytina tik buitiniams vartotojams ir kainuotų apie 23,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, PVM tarifų skirtumą valstybė kompensuotų patiems šilumos tiekėjams.
Pakeitimus dar turi apsvarstyti ir priimti Seimas, projektas bus teikiamas skubos tvarka.
Naujausi komentarai