„Absurdiška situacija, kad reikia ir lauke tikrinti. Visą laiką kalbėta, kad lauke bus galima dirbti ir be galimybių paso, o tai apsunkina, dėl to, kad lauke gali žmogus papildomai prisėsti. Nėra aiškios zonos, paprasčiausiai padavėjas gali ir nepastebėti, kad nauji klientai prisėdo ir juos reikia vėl iš naujo tikrinti“, – sakė „Amber Food Group“ vadovas Gediminas Balnis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) sako, kad galima dirbti tik su galimybių pasu arba be jo. „Dalinti veiklos negalima. Negali būti lauke be galimybių paso, o viduje – su galimybių pasais“, – aiškino NVSC Sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.

Dalinti veiklos negalima. Negali būti lauke be galimybių paso, o viduje – su galimybių pasais.

Pusė tūkstančio įmonių pasirinko aptarnauti tik galimybių pasą turinčius klientus. Vieną kartą pasirinkus, keisti sprendimo negalima. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) supranta, kad verslui gali kilti nesklandumų.

„Kadangi tai yra naujas dalykas ir yra įvairių žmonių, kurie gali piktintis, ir kurie ne, bet yra programėlės, kurias galima atsisiųsti, pavyzdžiui, kalbant apie galimybių pasą, tai tikrai net į telefoną galima atsisiųsti tikrinimo programėlę ir savo galimybių pasą“, – sakė Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Verslas sako, kad žmonės pasimeta, kodėl pasiskiepiję negali sėdėti restorane, arba ateina ne visi turintys galimybių pasą ir nesupranta, kodėl negali sėdėti lauke. „Toks labai neišdirbtas... Mes labiausiai prašėme, kad visiems kartu apribotų arba tada jau, kad negalvotų tie, kurie iš viso nėra dirbę restorane, teoriškai sėdėdami kabinete, nuleisti kažkokią normą nepasitarus, tai taip ir gaunasi“, – teigė G. Balnis.

Be to, kad nėra patogu tikrinti galimybių pasus, visa tai verslui kainuos ir papildomų kaštų. Pavyzdžiui, prekybos sektoriui, kur reikia sutikrinti tūkstančius žmonių, – kyla konfliktų.

„Žinau, kad ir saugos tarnybos ruošiasi, ir ieško papildomų žmonių, nes ypatingai prekybos sektoriuje, kur šimtai tūkstančių žmonių apsilanko per dieną, be automatizacijos procesų, be abejonės, reikės ir papildomų žmogiškųjų išteklių“, – kalbėjo Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Po mėnesio verslai galės dirbti tik su galimybių pasu. SAM sako, kad gali iki to laiko sulauks pasiūlymų, kaip dirbti paprasčiau, o dabar reikia saugoti sveikatos sistemą ir visą visuomenę.

„Kad nebūtų tokio dalyko, kad esant visiškai blogai situacijai galėtumėme kalbėti apie kažkokį sugriežtinimą“, – tarstelėjo SAM viceministrė.

„Bet vėlgi, kai kyla klausimas, ar iš viso nedirbti, ar dirbti su tam tikrais apribojimais, tai verslo pasirinkimas yra dirbti, kad ir su apribojimais. Dėl to reikia abipusio supratimo ir tarpusavio pagarbos. Tiek tarp klientų, tiek tarp darbuotojų ir verslų“, – įžvalgomis dalijosi Verslo konfederacijos prezidentas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, galimybių pasą elektroniniu būdu jau išsiėmė apie 850 tūkst. žmonių. Tiems, kam sunkiau jį išsiimti elektroniniu būdu, netrukus padės mobiliosios komandos.

„Kitą savaitę „Registrų centras“ startuoja su pasobusais, kurie kursuos savivaldybėse, kuriose nėra „Registrų centro“ padalinių. Kaip žinote, kalbame su Lietuvos paštu, verslais“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Taip pat svarstoma, kad galimybių pasą išsiimti būtų galima vaistinėse ar gydymo įstaigose.