Garažą, nesiekiantį nė 20 kv. m, žmonės naudoja daiktams sandėliuoti ar automobiliui laikyti. Apie gyvenimą čia turbūt nebūtų galima nė pagalvoti.
Tačiau tai jau realybė. Mažo ploto, kompaktiški būstai populiarėja. Vos 16 kv. m bute telpa viskas, ko reikia – miegamasis, virtuvė ir vonios kambarys.
Už tokius mikrobūstus gyventojai nevengia pakloti šimtatūkstantinių sumų.
„Nuo kokių gal 30 iki 100 plius tūkstančių gali kainuoti toks būstas“, – sakė „Lorus“ plėtros vadovas Darius Morkūnas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Galima rasti ir itin stebinančių variantų, bet ir jie pirkėją, anot ekspertų, randa.
„Mažiausias šiuo metu parduodamas būstas Lietuvoje yra 10,29 kv. m, o jo kaina yra 65 tūkst. eurų“, – teigė „Bigbank“ atstovas spaudai Erikas Murinas.
Tačiau garažo dydžio bute žmonės apsigyvena ne iš gero gyvenimo. Mažų butų populiarumą lemia brangstantis nekilnojamasis turtas. Vilniuje 1 kv. m kaina jau perkopė 3500 eurų.
„Dalis žmonių, jaunų šeimų, kuriems pavyti tą kainų kilimą yra sudėtinga, ypač, kai jie startuoja su nedidelėmis pajamomis“, – sakė NT rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius.
Anot specialistų, rinka prisitaiko. Šiuolaikinių butų plotai yra sumažėję vidutiniškai apie 10–15 kv. m.
„Tipinis populiariausias naujos statybos dviejų kambarių butas, jo ploto mediana sudaro apie 42 kv. m“, – teigė „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Būstas daliai žmonių vis dažniau tarnauja kaip laikina poilsio stotelė. Ieškoma ploto arčiau centro, darbovietės. Tad gyventojai priversti rinktis.
„Ar nusipirkti truputėlį didesnį būstą kiek toliau, ar truputį mažesnį, bet centrinėje miesto dalyje – tai skatina vystytojus pasiūlyti mažesnį plotą, nes jis yra paklausesnis“, – aiškino T. S. Kvainickas.
Mikrobūstų populiarumas – ir vienišėjančios visuomenės rezultatas.
„Žmonės vėliau kuria šeimas, daugiau vienišų žmonių, gyvenančių po vieną. Jiems būsto poreikis yra visai kitoks“, – sakė A. Antanavičius.
Būstas Lietuvoje vis labiau tampa nepasiekiama svajone. Mat vien pradiniam įnašui gali tekti taupyti beveik 10 metų. Išeitis – nuoma arba itin mažas butas. Bet čia, anot ekspertų, atsiveria ir investicinės galimybės.
„Jei dabartiniame etape tau užtenka mažo būsto, vieno kambario, tai tu jį gali pirkti šiandien ir, jei keisis aplinkybės, atsiras didesnis poreikis, šeima – galima iškeisti į didesnį, parduoti, išnuomoti, gauti pajamas“, – teigė A. Antanavičius.
Būstų mažėjimas – ne tik Lietuvos tendencija. Tokijuje, Paryžiuje ar Londone tai įprasta jau dešimtmečius. Pasikeitusius gyventojų poreikius pastebi ir bankai.
„Pavyzdžiui, 2018 metais vidutinis būsto dydis Vilniuje siekė apie 62 kv. m, o praėjusiais metais jau tik 56 kv. m“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
Pernai būsto kaina Lietuvos didmiesčiuose išaugo apie 7 proc., o per paskutinius 10 metų – net apie 140 proc. Mažesnių kainų, anot ekonomistų, kol kas tikėtis naivu.
„Būsto kainos pakankamai sparčiai auga ir tikėtina, augs panašiu tempu kaip ir mūsų atlyginimai“, – teigė G. Ilekytė.
Tačiau šiemet prognozuojamas būstų pirkimo bumas. Apklausos rodo, kad gyventojai atsiims apie 1 mlrd. eurų antroje pakopoje sukauptų lėšų, o iki 20 proc. jų nukreips būstui įsigyti.
„Tikėtina, kad dalis gyventojų tikrai gali panaudoti tai kaip pradinį įnašą“, – sakė G. Ilekytė.
Nuo rugpjūčio perkantiems pirmąjį būstą 15 proc. įnašo nebereikės – užteks 10 proc. Toks palengvinimas, anot ekspertų, 5 proc. skirtumą gali suvalgyti.
„Atsirastų pasiūlos ir paklausos disbalansas, vėl daugiau perkančių nei parduodančių, vėl kainos padidėja, tai tie 10 proc. tampa tais pačiais 15 proc., lyginant su porą metų atgal“, – sakė T. S. Kvainickas.
Prognozuojama, kad dėl šių reformų būsto kainos per metus gali pakilti apie 9 proc.
Naujausi komentarai