Kol kas be kliūčių prekiauti dujomis tarp Baltijos valstybių neįmanoma, nes Latvija nėra liberalizavusi savo dujų rinkos ir tai padarys tik kitų metų balandį. Be to, Baltijos šalyse tebegalioja įleidimo-išleidimo taškų sistema, pagal kurią kiekviename pasienyje už dujų transportavimą reikia susimokėti papildomai, todėl Lietuvoje įsigytos dujos pasiekusios Estijos vartotojus pabrangsta.

"Mes planuojame plėtrą ir dabar dirbame sprendimų priėmimo lygmenyje. Šiuo metu tiek Latvijos, tiek Estijos dalyviai turi galimybę Lietuvos biržoje pirkti dujas ir jas transportuoti. Nuo kitų metų vidurio ar pabaigos planuojame įsteigti prekybos platformas Estijoje ir Latvijoje ir tuomet birža bus atsakingą už vieną didelę platformą su trimis prekybos aikštelėmis", - BNS sakė "Get Baltic" vadovė Giedrė Kurmė.

Šiuo metu Latvijos ir Estijos klientai Lietuvos biržoje įsigiję dujų jų transportavimu turi pasirūpinti patys. Biržai išsiplėtus į kaimynines valstybes, trumpalaikių sandorių rinkoje dujų transportavimu nebereikės rūpintis patiems. Be to, pasak G.Kurmės, vartotojai Latvijoje ir Estijoje dujų kainas matys jau su transportavimo mokesčiu.

"Lietuvos vartotojui pateikus pavedimą parduoti dujas už 15 eurų, Latvijoje kaina būtų matoma, pavyzdžiui, 15 eurų 15 centų. (...) Planuojame įgyvendinti integracijos metodą, kuris trumpalaikių produktų rinkoje kažkiek leis suvienodinti kainas", - BNS teigė G.Kurmė.

Pasak jos, tais atvejais, kai kontraktai sudaromi dvišalėmis sutartimis, dujų pirkėjai jų transportavimo toliau turės rūpintis patys.

Nuo 2020 metų tikimasi sukurti vieningą dujų rinką Baltijos šalyse - pasieniuose panaikinti papildomus mokesčius už dujų transportavimą, taip suvienodinant dujų kainas visos šalyse.

"Kai turėsime vieną bendrą rinką, dings tos problemos, kurias turime su transportavimu", - sakė G.Kurmė.

"Get Baltic" Lietuvoje veikia nuo 2013 metų. Joje yra 58 dalyviai, iš jų dvi Latvijos bendrovės ir keturios - Estijos.