Statistikos departamentas, skaičiuodamas vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir minimalios mėnesinės algos (MMA) santykį, teigia neįtraukiantis vienkartinių priedų, priemokų ir panašių išmokų.

„Į darbo užmokestį įeina pagrindiniai elementai - apmokėjimas už darbą. Neįeina išeitinės išmokos, pašalpos, parama ir panašiai“, - Trišalės tarybos pasitarime antradienį sakė Statistikos departamento Darbo statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Dalia Ilekytė.

Pasak jos, 2017 metais priedai vidutiniškai sudarė 55 eurus vienam darbuotojui.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkui Kęstučiui Jukniui pasiteiravus, kokioms institucijoms Statistikos departamentas teikia VDU be priedų, departamento atstovė teigė, kad Eurostatui teikiamas MMA ir VDU santykis neįtraukiant žemės ūkio veiklų ir vienkartinių priedų.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos laikinai direktorės pareigas einanti Giedrė Tarvydienė klausė, ar tokiu atveju galima lyginti ES šalių MMA.

„Vienose metodikose šalys lyginamos atmetant premijas, o kitose norima matyti visą apmokėjimą. Galima palyginti šalis paėmus konkretų tyrimą, kurį atliekant šalys naudoja vienodas metodikas“, - sakė Statistikos departamento atstovė D. Ilekytė.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidento pareigas laikinai einantis Sigitas Gailiūnas teiravosi, ar Statistikos departamentas, prašydamas įmonių pateikti darbo užmokesčio duomenis, prašo pateikti juos su ar be vienkartinių priedų, D. Ilekytė sakė, kad darbo apmokėjimo ketvirtinėje ataskaitoje įmonės pateikia visas darbo užmokesčio lėšas ir atskirai vienkartinių priedų, priemokų ir panašių išmokų sumas.

Tuo metu Lietuvos banko atstovai sakė, kad skaičiuojant MMA priedai nėra įtraukiami, todėl ji turi būti lyginama su VDU be priedų.

Lietuvos banko atstovų teigimu, yra nemažas skirtumas skaičiuojant VDU ir MMA santykį su priedais ir be.

Trišalėje taryboje pasigirdus svarstymams, kodėl Lietuvoje „bijoma didesnio santykio“, jis atsakė, kad nuogąstaujama, jog tai neigiamai nepaveiktų ekonomikos. Vienos įmonės gali lengvai susitvarkyti su didesne MMA, bet kitoms įmonėms tai sunkiau, jos yra mažesniuose regionuose, ten dirba mažai darbuotojų“, teigė Lietuvos banko pranešėjai.

Su tuo sutiko S. Gailiūnas, teigdamas, kad dabartinis Trišalės tarybos nustatytas MMA ir VDU santykis regionams yra neadekvatus.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sakė, kad atlyginimai turi būti indeksuojami, atsižvelgiant į infliaciją. Į tai Lietuvos banko atstovai atsakė, kad nėra tikri, jog tai dabar reikalinga.

„Didinti MMA atsižvelgiant į infliaciją tokio poreikio nėra, nes (...) darbuotojai dabar derasi dėl didesnių atlyginimų ir išsidera daugiau nei auga kainos“, - sakė jie.

Tuo metu Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis sakė, kad turint nustatytą formulę būtų išvengta politikavimo prieš rinkimus, kai politikai didina atlyginimus ir pensijas, kad įtiktų rinkėjams. Jis taip pat pridūrė, kad MMA regionuose yra valdymo pasekmė.

„Nė vienas darbdavys nemoka darbuotojui MMA, jei jis normaliai dirba ir stengiasi“, - sakė S. Dimaitis.

ELTA primena, kad prieš kiek daugiau nei du mėnesius vykusiame Trišalės tarybos posėdyje preliminariai sutarta, kad nuo kitų metų sausio MMA reikėtų didinti iki 420 eurų. Tai sudarytų apie 47 proc. šiuo metu esančio VDU.

Tačiau posėdyje, vykusiame kiek daugiau nei prieš mėnesį, nuomonės išsiskyrė. Darbdavių atstovai palaikė 420 eurų dydį, darbuotojų atstovai teigė, kad MMA turėtų būti 450 eurų - remiantis kitais metais prognozuojamu VDU.

Kadangi taryba dėl minimalios algos nepriėmė bendro sprendimo, Vyriausybei pateikė atskirąsias nuomones, kokio dydžio MMA Vyriausybei rekomenduoti tvirtinti - pagal reglamentus tai vis tiek turėjo padaryti iki birželio 15 dienos.

Po to Vyriausybė galėjo priimti savo sprendimą, tačiau to irgi nepadarė - pratęsė derybų laiką, grąžino klausimą svarstyti tarybai.

Tačiau Trišalė taryba liepos 10 d. posėdyje dėl 2019 metų MMA dydžio vėl nenusprendė, nes neišsiaiškino, pagal kokią formulę turi būti skaičiuojamas MMA ir VDU santykis.

Bet kuriuo atveju - ar taryba galiausiai vėl teiktų atskirąsias nuomones, ar pasiūlytų bendrą sprendimą - atsižvelgdama į jos siūlymus, Vyriausybė rudenį turėtų apsispręsti, kokio dydžio MMA turėtų būti nuo kitų metų.

Trišaliame nacionaliniame susitarime sutarta, kad Lietuvoje MMA negali būti mažesnė kaip 45 proc. VDU ir didesnė kaip 50 proc. VDU.

Nuo šių metų sausio MMA padidinta 20 eurų, iki 400. VDU - 895 eurai, tad MMA sudaro apie 45 proc. VDU.

Trišalė taryba yra socialinių partnerių susitarimu iš centrinių profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų sudaryta institucija. Tarybos nariai bendrai ieško būdų spręsti gyventojų užimtumo, darbuotojų saugos, nelegalaus darbo, mokesčių sistemos, sveikatos apsaugos ir kitas problemas.