Baltijos šalys gali trumpam atsikvėpti. Visas ES dėmesys sutelktas į Europos pietus – Graikiją. Smarkiai prasiskolinusi valstybė gali ne tik tapti pirma bankrutavusia ES nare, bet ir būti išspirta iš euro zonos.

Praskolinta valstybė

Šios savaitės pradžioje Graikijoje dislokuota Tarptautinio valiutos fondo (TVF) komanda. Tarptautinės finansų institucijos specialistai vienai iš euro zonos narių turi padėti įgyvendinti pensijų reformą, spręsti mokesčių politikos, jų administravimo, biudžeto valdymo problemas.

Graikija iš tiesų pateko į nepavydėtiną padėtį. Net ir latviai, kurie prieš daugiau kaip metus sulaukė TVF ir ES paramos, pagal kai kuriuos rodiklius neatrodė taip prastai kaip Graikija. Šios valstybės biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė apie 12,7 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola išaugo iki 113 proc. BVP.

Gruodžio viduryje Graikija iš vietos bankų penkeriems metams pasiskolino 2 mlrd. eurų su kintančiomis palūkanomis. Valdininkai nedrįso platinti obligacijų emisijos už fiksuotas palūkanas užsienyje, bijodami, kad rinkos tiesiog atmes jų pasiūlymą. Prognozuojama, kad per 2010-uosius valstybės skolos išaugs iki 125 proc. BVP.

Pasak paskirtojo Europos Komisijos (EK) nario Ollio Rehno, Graikijos biudžeto deficito problemos kelia didelį rūpestį visai ES ir stumia Bendriją į "sudėtingą padėtį". Jo teigimu, būtina imtis skubių veiksmų, kad situacija šioje šalyje netaptų dar blogesnė.

Įdomu tai, kad Europos Parlamente kalbėdamas O.Rehnas užsiminė ir apie tai, kad įsipareigojimų nevykdančioms šalims gali tekti palikti euro zoną, nors pridūrė tikįs, kad Graikijai to pavyks išvengti. Iki šiol nei iš Bendrijos, nei iš euro zonos nebuvo pasitraukusi ar išmesta nė viena valstybė. Toks scenarijus nenumatytas ir Lisabonos sutartyje.

Eurą įsivedė gudraudama

Graikija niekada nebuvo tarp pavyzdingiausių ES narių. Net prie euro zonos 2001-aisiais Graikija prisijungė tinkamai neatlikusi namų darbų. Tuo laiku šalį valdę politikai vėliau prisipažino pakoregavę skaičius, kad šalis galėtų atitikti Mastrichto kriterijus ir įsivesti eurą. Tiesa, atrodo, kad statistika šioje šalyje keičiasi atsižvelgiant į tai, iš kurios pusės pučia politiniai vėjai.

Beje, praėjusių metų pabaigoje paaiškėjo, kad prognozuotas 6,7 proc. šalies biudžeto deficitas "netikėtai" išaugo iki 12,7 proc. Naujus duomenis pateikė graikų premjero George'o Papandreou įsteigta nepriklausoma statistikos agentūra, turinti padėti gelbėti smukusį Graikijos įvaizdį.

Palankiu klimatu ir turtingu istoriniu paveldu garsėjančios šalies ekonomika priklauso nuo turistų, o paslaugų sektorius sukuria apie 75 proc. šalies BVP. Pramonė Graikijoje užima palyginti nedidelę dalį, o jos gaminama produkcija – nekonkurencinga. Šalyje ne vienus metus stringa socialinės apsaugos ir švietimo reformos, nesiseka kovoti ir su korupcija viešajame sektoriuje.

2009-ųjų spalį premjero priesaiką davęs G.Papandreou pažadėjo biudžeto deficitą per trejus metus sumažinti iki 3 proc., užšaldyti atlyginimus viešajame sektoriuje, aktyviau kovoti su mokesčių vengėjais. Išsamesnį planą, kaip šalį traukti iš finansinės duobės, pavadintą Stabilumo paktu, graikų premjeras G.Papandreou yra pažadėjęs pristatyti EK iki sausio pabaigos.

Rizikinga kaip ir Lietuva

Kol kas Graikijos valdžios planais savarankiškai spręsti naujas ir įsisenėjusias problemas tiki nedaugelis. Gruodžio pabaigoje tarptautinė reitingų agentūra "Moody's" sumažino Graikijos vyriausybės skolos reitingus nuo A1 iki A2. Kiek anksčiau reitingus šiai valstybei sumažino ir kitos reitingų agentūros – "Fitch" ir "Standards & Poor's".

Graikija jau patenka į dešimties rizikingiausių pasaulio šalių sąrašą. Tiesa, tame sąraše yra ir Lietuva, ji užima net dviem laipteliais aukštesnę vietą negu Graikija. Vis dėlto ir Lietuvos, ir Graikijos išvestinė bankroto tikimybė labai panaši ir siekia apie 19 proc. Vadinasi, vienas iš penkių finansų rinkos dalyvių linkęs manyti, kad šalys gali bankrutuoti ir neįvykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

Kita vertus, Graikijos padėtis kur kas palankesnė negu Lietuvos, nes turi eurą ir Europos centrinio banko (ECB) užnugarį. Manoma, kad jei šiai šaliai iškiltų bankroto grėsmė, kitos euro zonos narės nerizikuotų euro stabilumu ir suteiktų finansinę pagalbą.

Tačiau kokio dydžio pagalbą ryžtųsi suteikti tarptautiniai partneriai, lieka neaišku. ECB valdybos narys Jürgenas Starkas viename interviu Italijos dienraščiui užsiminė, jog investuotojai gyvena iliuzijomis, jeigu tikisi, kad Graikija bus gelbėjama.

ES dilema: gelbėti ar ne?

Kai prieš dešimt metų buvo pristatyta nauja ES valiuta – euras – šalims numatyti ir tam tikri apribojimai, turėję apsaugoti nuo per didelio biudžeto deficito ir finansinės paramos poreikio. Už nepamatuotą valstybių skolinimąsi buvo numatytos sankcijos ir baudos, bet jos niekada taip ir nebuvo skirtos.

Finansų rinkose susiformavusi nuomonė, kad nė vienai iš euro zonos šalių nebus leista bankrutuoti ir neįvykdyti savo įsipareigojimų. Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra pripažinusi, kad visos euro zonos šalys suinteresuotos išvengti kitų bankroto. Mat bankrutavus Graikijai, investuotojų dėmesio centre atsidurtų kitos didelės Bendrijos skolininkės, tokios kaip Airija, Italija ir Ispanija. Pasitikėjimas jomis tarptautinėse finansų rinkose smarkiai susvyruotų.

Kita vertus, jei kitos Bendrijos šalys išgelbėtų Graikiją, jos sukurtų precendentą, rodantį, kad priklausant euro klubui, galima elgtis neatsakingai ir išvengti atsakomybės. Graikijos politikams tai taptų signalu tęsti švaistūnišką biudžeto politiką ir atidėlioti reformas. Tad galbūt norėdamos pademonstruoti tvirtą valią ir pamokyti kitas valstybes, didžiosios ES narės gali leisti silpnesnei nuskęsti.

Stasys Jakeliūnas, finansų analitikas

Tai, kas dabar vyksta su Graikija, galima vadinti daugiau politiniu spaudimu. Juo siekiama vieno – priversti šalies politikus imtis reformų ir mažinti didžiulį biudžeto deficitą. Graikijos įtaka euro zonoje nedidelė, todėl ir jos problemų poveikis kitoms šalims nebūtų didelis. Kritiniu atveju ją greičiausiai paremtų kitos šalys, pinigų galėtų skolinti palankesnėmis palūkanomis kitų šalių finansų institucijos.

Tiek didelis biudžeto deficitas, tiek valstybės skola yra išsprendžiama problema, tik iniciatyvą turėtų rodyti patys graikų politikai. Mažai tikėtina, kad Graikija galėtų būti išmesta iš euro zonos, juo labiau iš ES. Gal ir egzistuoja teorinė galimybė, tačiau kaip tai turėtų atrodyti realybėje, sunku įsivaizduoti. Be to, panašias problemas turi spręsti ir kitos euro zonos šalys – Ispanija, Italija, Airija, nes Graikija nėra kokia nors ypatinga išimtis.

Jeigu lygintume Lietuvą ir Graikiją pagal deficitą ir valstybės skolą, mūsų šalies padėtis lyg ir palankesnė. Vis dėlto praėjusių metų pradžioje mūsų valdžios skola sudarė tik 16 proc., šįmet – jau apie 30 proc. Jeigu ji ir toliau augs tokiu pačiu tempu, po dvejų trejų metų pasieksime tokį patį rodiklį kaip ir Graikijos.

Jurgis Vilčinskas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas

Šalies pasitraukimo iš euro zonos nereglamentuoja nei Lisabonos sutartis, nei kiti ES teisės aktai. Tačiau valstybei, kuri nesiima priemonių tvarkyti savo viešųjų finansų padėties, gali būti numatytos  sankcijos. Viena jų – Europos Komisija gali įpareigoti šalį, nesiimančią priemonių mažinti biudžeto deficitą, sumokėti 0,2 proc. BVP dydžio depozitą. Visos finansinės sankcijos negali viršyti 0,5 proc. šalies BVP. Jeigu per dvejus metus euro zonos narė nesiima veiksmų sumažinti biudžeto deficitą ar valstybės skolą, depozitas gali būti negrąžintas ir virsti bauda. Be to, reikalavimų nevykdanti valstybė negali dalyvauti priimant sprendimus dėl euro zonos.

Įvairios sankcijos gali būti numatytos tik eurą jau įsivedusioms šalims. Kitoms, pavyzdžiui, Lietuvai, kurios biudžeto deficitas taip pat viršija numatytus 3 proc. BVP, galėtų būti sumažinta ES struktūrinių fondų parama.

Tenka pripažinti, kad apie sankcijas šalys vengiama kalbėti. Be to, jos gali būti skiriamos, jeigu nėra ypatingų aplinkybių. Tačiau, žinia, beveik visos ES šalys išgyvena krizę, ir su biudžeto deficito perviršiu susiduria nemažai valstybių. Taigi tikėtina, kad vertinant dabartines ekonomines realijas, reikalavimų nevykdančioms šalims gali būti numatytas ilgesnis laikas sprendimams priimti ir padėčiai pataisyti.

Euro zonos skolininkai (2010 m. prognozė, proc. BVP)