- Mindaugas Samkus ir Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet apie 4 mln. tonų grūdų eksportuoti ketinantys Lietuvos grūdininkai sako, kad grūdų transportavimo į Klaipėdos uostą procesas turėtų būti sklandus.
Šiemet apie 4 mln. tonų grūdų eksportuoti ketinantys Lietuvos grūdininkai sako, kad grūdų transportavimo į Klaipėdos uostą procesas turėtų būti sklandus. Tačiau konkurencija dėl šių krovinių šiemet turėtų būti aršesnė.
„Lietuvos geležinkeliai“, anksčiau ne visuomet sugebėdavę patenkinti grūdininkų poreikius, šiemet tikina esantys pasirengę į uostą laiku nugabenti visą užsakytą kiekį. Be to, geležinkeliai pasiūlė patrauklesnę paslaugų kainą ir tikisi padidinti pervežimus.
Tačiau geležinkelių konkurentės - automobilių transporto įmonės - irgi tikisi atsiriekti didesnę dalį krovinio.
Pasitelks vagonų iš Baltarusijos
„Lietuvos geležinkeliai“, birželį pervežę rekordiškai daug krovinių, tikina šiemet esantys pasirengę išaugusiam krovinių srautui bei artėjančiam javapjūtės sezonui.
„Dedame visas pastangas, kad turimos infrastruktūros pakaktų. Šiai dienai tiek lokomotyvų, tiek vagonų pakanka, kad galėtume patenkinti padidėjusį krovinių poreikį. Taip pat ruošiamės derliaus nuėmimo sezono artėjimui, kalbame su asociacija (Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija - BNS) apie iššūkius, kurie buvo kilę ankstesniais metais, stengiamės su tai iššūkiais susidoroti“, - BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos vadovas Egidijus Lazauskas.
Anot jo, „Lietuvos geležinkeliai“ papildomų vagonų šiemet ketina skolintis iš baltarusių, taip pat dėl to bendraujama su kolegomis Latvijoje.
„Esame susisiekę su mūsų aplinkinių šalių geležinkelių administracijomis ir jos rado galimybę pasidalinti reikiamu kiekiu vagonų, reikalingų grūdų pervežimui. (...) Turime jų patikinimą, kad nemaža dalis poreikio, kuris mums reikalingas, bus padengta“, - teigė E.Lazauskas.
Jo teigimu, šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ turi apie 1,1 tūkst. grūdams gabenti skirtų vagonų, o Baltarusija yra pažadėjusi išnuomoti dar apie 200-300 vagonų. Įmonė taip pat turi apie 160 lokomotyvų, jų turėtų užtekti.
Grūdininkai tikisi, kad vagonų užteks
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija skaičiuoja, kad šiemet iš Lietuvos bus eksportuota apie 4 mln. tonų grūdų - tiek eksportuota ir pernai. 2016-aisiais apie pusė grūdų kiekio gabenta geležinkeliais, likusi dalis - vilkikais. Prognozuojama, kad šiemet geležinkeliais pervežtų grūdų dalis turėtų išaugti.
Grūdų prekybos bendrovės tikisi, jog pavyks užsitikrinti pakankamai vagonų grūdų eksportui, sako asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė
„Stengiamės įvairiais būdais gauti tų vagonų. Geležinkeliai mums yra užtikrinę 1234 vagonus - tai, ką jie turi savo parke. Maždaug apie pusę jau esame užsakę, bet dar nėra sudarytos sutartys. Vagonų visada reikia maždaug 1,5 tūkst. Pasikeitus („Lietuvos geležinkelių“ - BNS) vadovybei, matome dėmesį mums. Tikimės, kad gausime vagonų. Jie yra sutarę su baltarusiais ir latviais. Su baltarusiais yra rašytinis susitarimas, su latviais lyg ir ne. Tikimės, kad gausime tų vagonų“, - BNS kalbėjo D.Ruščiauskienė.
Grūdų prekybos įmonės „Agrokoncerno grūdai“ vadovas Karolis Šimas sako, kad transportavimo problemų gali kilti, jei ne visi Lietuvai priklausantys vagonai piko laikotarpiu bus šalyje.
„Jeigu geležinkeliai nepritrauktų tų papildomų 400 vagonų, tai problema priklausys nuo grūdų srauto. Labai nederlingais metais gal išsisuktume, kol būtų tolygus vežimas. Norint patogiai dirbti, turi būti apie 1,5 tūkst. vagonų. Mes kelis kartus klausėme, ar šis skaičius bus. Niekas raštu mums to neįsipareigojo, bet žodiniai kalbėjimai buvo, kad bus stengiamasi tai padaryti“,- teigė K.Šimas
„Agrokoncerno grūdai“ pernai vagonais pervežė virš 530 tūkst. tonų grūdų, o iš viso bendrovė eksportavo virš 800 tūkst. tonų grūdų: 65 proc. jų į Klaipėdos uostą buvo vežami vagonais, o likę - vilkikais. Šiemet bendrovė ketina eksportuoti apie 800-850 tūkst. tonų grūdų, iš jų maždaug 75-80 proc. bus pervežta geležinkeliu.
D.Ruščiauskienės teigimu, šiemet geležinkeliams tenkanti krovinio dalis turėtų didėti, nes „Lietuvos geležinkeliai“ sumažino mokesčius.
„Yra sumažėję mokesčiai - vagonų nuomos mokestis buvo daugiau kaip 18 eurų per parą, o dabar jis nukrito iki 12 eurų. Tai didelis skirtumas. Labai svarbu, kad nebeliko vienkartinio padavimo mokesčio, tai pervežimą vagonais daro didele alternatyva pervežimui autotransportu“, - sakė D.Ruščiauskienė.
„Lietuvos geležinkeliai“ balandžio pradžioje grūdininkams panaikino vienkartinį vagonų naudojimo mokestį, kuris iki tol siekė 118 eurų.
Konkurencijos su geležinkeliais nesibaimina
Viena didžiausių Lietuvoje grūdų prekybos ir logistikos grupių „Šiaurės vilkas“ teigia nebijanti konkurencijos su „Lietuvos geležinkeliais“.
„Šiemet tikimės pervežti didesnius grūdų kiekius, kadangi pernai buvo ganėtinai nepalankios oro sąlygos. (...) Manau, kad pervežimai bus apie 20 proc. didesni nei pernai, jeigu leis gamtinės sąlygos. (...) Mes galime konkuruoti su „Lietuvos geležinkeliais“, nes taip pat žiūrime, kaip sumažinti pervežimo kaštus. Per daug nesibaiminame „Lietuvos geležinkelių“, kadangi sezono metu neužtenka nei geležinkelių, nei autotransporto“, - BNS sakė „Šiaurės vilko“ transporto direktorius Arminas Kaikaris.
Anot jo, įmonių grupei priklausanti „SV Transport“ 2016 metais pervežė apie 300 tūkst. tonų žemės ūkio produktų, o šiemet pervežimus tikimasi padidinti iki 400 tūkst. tonų.
A.Kaikaris nurodė, kad įmonė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje grūdus iki jūrų uostų gabena specialiai tam skirtais savivarčiais, kurių turi apie 50. Grūdų pervežimai sudaro apie 70 proc. grupės apyvartos.
„Pagrindiniai mūsų klientai yra Lietuvos grūdų prekybininkai: „Agrorodeo“, „Kauno grūdai“, „Linas Agro Group“, „Scandagra“. Taip pat dirbame tiesiogiai ir su ūkininkais“, - sakė „Šiaurės vilko“ transporto direktorius.
Šiemet laukiama didesnio derliaus
Grūdininkai pastaraisiais metais nesutardavo su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl jiems būtino vagonų kiekio. Pavyzdžiui, 2012 metais „Lietuvos geležinkeliai“ per vėlai įspėjo grūdininkus, kad patieks pakankamai vagonų. Dėl to rekordinio grūdų derliaus sulaukę eksportuotojai nebuvo laiku užsakę laivų ir kai kuriems jų juos teko trumpam užlaikyti vagonuose.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai grūdų derlius siekė 5,71 mln. tonų ir buvo 12 proc. mažesnis nei 2015 metais (6,52 mln. tonų). Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas BNS šią savaitę teigė, jog tikimasi, kad šiemet bus nukulta daugiau grūdų nei pernai.
Lietuviški grūdai tradiciškai eksportuojami į Iraną, Šiaurės Afrikos šalis bei Vakarų Europos valstybes.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų2
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus3
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą5
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...