- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas, teigia šiuos krovinius tikrinanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
„Po kovo 18 dienos stebime importo iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą sumažėjimą 95 procentais, tačiau stebime (didesnį – BNS) įvežimą į Lietuvą importui į kitas ES šalis“, – BNS sakė tarnybos direktorė Audronė Mikalauskienė.
Nuo kovo 18 dienos VMVT tikrina kiekvieną iš padidintos rizikos šalių – Rusijos ir jos okupuotų regionų bei Baltarusijos – įvežamų grūdų vagoną ar transporto priemonę – specialistai aiškinasi įvežamų grūdų kilmę, taip pat, kaip ir anksčiau, tikrinama, ar ES rinkai skirtuose grūdų kroviniuose nėra Bendrijoje draudžiamų priemaišų.
Pasak A. Mikalauskienės, nuo sausio 1 iki kovo 18 dienos Bendrijos rinkoms – Vokietijai, Danijai, Prancūzijai, Belgijai, Čekijai ir kitoms šalims – per Lietuvą gabenta 184 grūdų siuntos, tuo metu nuo kovo 18 dienos iki balandžio 16 dienos – jau 317 siuntų.
„Reiškia, kad beveik dvigubai išaugo siuntų skaičius, kurios vežamos į kitas ES šalis iš Rusijos ir Baltarusijos per Lietuvą“, – kalbėjo A. Mikalauskienė.
Tarnybos teigimu, iki kovo 18 dienos į Lietuvą importui buvo gabenama vidutiniškai 20–25 rusiškų ar baltarusiškų pašarų siuntų per parą.
Tuo metu per pirmąjį griežtesnės patikros mėnesį patikrintos 38 transporto priemonės, iš Rusijos ir Baltarusijos importui į Lietuvą gabenusios 1068 tonas pašarų. Trys siuntos buvo praleistos, o likusios vis dar tikrinamos laboratorijoje. Praėjusią savaitę Lietuvos rinkai skirtų pašarų krovinių nebuvo.
Be to, nuo kovo 18 dienos nė karto importui į Lietuvą nebuvo gabenama rusiškų ar baltarusiškų negyvūninės kilmės javų grūdų ir galutiniam vartojimui skirtų jų produktų. Dar šešios transporto priemonės su pašarais iš Rusijos ir 15 iš Baltarusijos apgręžtos pasienyje dėl netinkamų dokumentų.
„Bega“ teigia nebeimportuojanti grūdų, „Dognus“ nekomentuoja
VMVT taip pat nurodė, kad 28 iš 38 krovinių pastarąjį mėnesį importavo bendrovė „Pašarų eksportas ir importas“, likusius – ekologiškų trąšų ir javų prekybos bendrovė „Ekofarm“, granulių prekybininkė „Rokjus“, žaliavų maisto gamintojams tiekėjas „Lavisos koncernas“ ir žemės ūkio žaliavų tiekimo įmonė „Imlitex agro“.
BNS žiniomis, iki sugriežtinimų daugiausia rusiškų ir baltarusiškų pašarų importavo ir krovė į laivus Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ ir uostamiesčio bendrovė „Dognus“.
„Begos“ vadovas Laimonas Rimkus BNS teigė, kad „Bega“ šiuo metu neimportuoja grūdų, taigi, neapmoka ir jokių veterinarinių krovinių patikrų.
„Mūsų veiklai (sugriežtintos veterinarinės grūdų patikros – BNS) neturi visiškai jokios įtakos, nes mes neimportuojame, nesame prekybininkai“, – sakė L. Rimkus.
„Nematau jokių pokyčių. Žinau, kad labai intensyviai – kartais – padidėjo šitie kiekiai Latvijos uostuose“, – paklaustas, ar po kovo 18-osios įmonė pradėjo krauti daugiau ES rinkoms skirtų rusiškų grūdų, teigė „Begos“ vadovas.
Tuo metu „Dognus“ vadovas Arūnas Vasiliauskas komentuoti įmonės veiklą BNS atsisakė.
Pasak VMVT, tranzitu per Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos į ES šalis nuo kovo 18 iki balandžio 16 dienos įvežtos 292 siuntos su 18 tūkst. tonų grūdų, o 97 proc. siuntų veterinarinę kontrolę apmokėjo „Bega“.
A. Mikalauskienė pabrėžė, kad vien praėjusią savaitę per Klaipėdos uostą gabentos 25 Vokietijos rinkai skirtos grūdų siuntos.
Valstybinės duomenų agentūros BNS pateiktais duomenimis, iš Rusijos į Lietuvą sausį-vasarį importuota tik apie 12,2 tūkst. tonų kukurūzų už 1,95 mln. eurų.
Agentūros skaičiavimais, pernai iš Rusijos įsivežta 30,12 tūkst. tonų rusiškų kukurūzų už 7,77 mln. eurų bei 6,19 tūkst. tonų grikių, sorų ar kitų javų už 2,76 mln. eurų, taip pat 1,53 tūkst. tonų baltarusiškų kviečių ir meslino už 355,4 tūkst. eurų.
Tikintis sustabdyti rusiškų žemės ūkio produktų patekimą į ES rinką, Europos Komisija (EK) kovą pasiūlė įvesti maksimalius importo tarifus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.
Tuo metu Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija ragino EK rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.
EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų2
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus3
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą5
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...