Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad gyventojai vis drąsiau žvelgia į ateitį ir pinigus pradeda leisti ne tik būtiniausiems poreikiams, bet ir būsto remontui, laisvalaikiui ar net prabangos prekėms.

Auga viskas

Statistikos departamentas vakar pranešė, kad mažmeninės prekybos apimtis Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimą ir remontą bei maitinimo ir gėrimų įmones, šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais buvo 18,713 mlrd. litų (be PVM) – 4,9 proc. daugiau nei per tą patį 2012-ųjų laikotarpį.

Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės bei mažmeninės prekybos ir remonto įmonių apyvarta šiemet siekė 5,603 mlrd. litų ir buvo 11,2 proc. didesnė nei 2012 m. sausį–rugpjūtį, maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta ūgtelėjo 2,8 proc., iki 946,9 mln. litų.

Mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta per metus padidėjo 4 proc., ne maisto prekėmis (neįskaitant automobilių ir degalų) prekiaujančių įmonių – 6 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 4,6 proc.

Rugpjūtį, palyginti su liepa, mažmeninės prekybos apimtis Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimą ir remontą bei maitinimo ir gėrimų įmones, padidėjo 0,7 proc. (pašalinus sezono įtaką – 0,5 proc.), iki 2,609 mlrd. litų.

Per mėnesį įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta ūgtelėjo 0,4 proc., prekiaujančių ne maisto prekėmis – 1,2 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 0,2 proc. Rugpjūtį labiausiai padidėjo knygų (51,8 proc.) ir baldų, apšvietimo įrangos bei kitų namų ūkio prekių (25,8 proc.) specializuotų parduotuvių apyvarta.

Didėja perkamoji galia

"Šiemet įmonių, prekiaujančių ne maisto prekėmis, apyvartos augimo tempas viršija bendrą mažmeninės prekybos apyvartos vidurkį. Tai pirmieji rimtesni gyventojų perkamosios galios ir vidaus vartojimo atsigavimo įrodymai, leidžiantys spręsti apie iš principo pasikeitusią namų ūkių vartojimo elgseną ir savo finansinės ateities vertinimus", – sakė DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Anot jos, kad gyventojai savo perspektyvas vertina optimistiškiau, rodo pagerėję gyventojų lūkesčiai, kurie šiuo metu jau pasiekė prieškrizinį 2008 m. pavasario lygį.

"Geresnes gyventojų nuotaikas lemia ir besikeičianti situacija darbo rinkoje. Darbdaviai, siekdami išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą, jau pradeda kelti darbo užmokestį – antrą šių metų ketvirtį vidutinis bruto atlyginimas šalyje buvo 4,6 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Mes prognozuojame, kad ilgainiui šis procesas išryškės dar labiau", – tvirtino I.Genytė-Pikčienė.

Įdomūs pokyčiai

"Šalies mažmeninė prekyba atkunta – pastaruoju metu sparčiau augo ne būtiniausių prekių paklausa, o tai rodo, kad žmonės jaučiasi tvirčiau ir skiria dalį pajamų ne tik duonai kasdieninei", – svarstė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, pastaraisiais mėnesiais vis didesnio indėlio į ekonomikos plėtrą sulaukiama iš vidaus rinkos. Mažmeninės prekybos augimo tempas nėra itin įspūdingas, tačiau tuo pat metu vyksta įdomūs struktūriniai pokyčiai. Prekyba naudotais daiktais neužleido lyderės pozicijos pagal augimo spartą, tačiau ji visgi buvo lėtesnė negu metų pradžioje.

Sparčiau didėjo tekstilės, drabužių ir avalynės, buitinės ir vaizdo technikos pardavimas, rodantis namų ūkių sugebėjimą daugiau pinigų išleisti ne būtiniausioms prekėms. Maisto produktų pardavimas ūgtelėjo mažiau, o specializuotos parduotuvės prarado rinkos dalį prekybos centrų naudai.

Dar trūksta apibrėžtumo

I.Genytės-Pikčienės teigimu, gyventojų vartojimo apetito šiemet negadina ir išsikvėpusi infliacija. Palankios kainų ir spartesnio darbo užmokesčio augimo tendencijos gerina gyventojų perkamąją galią ir palieka daugiau disponuojamų lėšų namų ūkių vartojimui arba taupymui.

"Vertinant trumpojo laikotarpio Lietuvos ūkio raidos perspektyvą, tai ilgai laukta gera žinia. Prasta pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų sveikata žada lėtesnį nei pernai eksporto – pagrindinio Lietuvos ekonomikos lokomotyvo – spurtą, tad, norint neprarasti ekonomikos augimo pagreičio, teks vis labiau kliautis į vidaus rinką orientuotais augimo svertais", – sakė I.Genytė-Pikčienė.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir G.Nausėda. Tiesa, anot jo, neapibrėžtumas vis dar gaubia itin svarbias viešojo gyvenimo sritis – mokesčių, energetikos politiką ir net euro įvedimą, o tai trukdo namų ūkiams projektuoti savo finansinę ateitį.

"Infliaciją pranokstantis vidutinio darbo užmokesčio augimas ir numatomas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas, neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas nuo 470 iki 570 litų sukuria palankias sąlygas vidaus rinkai stiprėti, tačiau vartojimą dar labiau pagyvintų optimistiniai ir stabilūs gyventojų lūkesčiai", – teigė ekonomistas.

Miestiečiai optimistiškesni

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugsėjį, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, sumažėjo 2 procentiniais punktais, iki minus 9-ių.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė pesimistiškesnės nedarbo lygio pokyčių prognozės ir šiek tiek blogesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas.

Rugsėjį 15 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 25 proc. – kad pablogėjo, 60 proc. – kad nepasikeitė (rugpjūtį – atitinkamai 16, 23 ir 61 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 21 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji pagerės, 17 proc. manė, kad suprastės (rugpjūtį – atitinkamai 21 ir 16 proc.).

Vertindami šalies ekonominę padėtį, rugsėjį 25 proc. teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 28 proc. – kad pablogėjo, 46 proc. – kad nepasikeitė (prieš mėnesį – atitinkamai 25, 26 ir 47 proc.). Žvelgdami į ateitį, 30 proc. gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 20 proc. – kad pablogės, 45 proc. prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (rugpjūtį – atitinkamai 34, 17 ir 45 proc.).

Rugsėjį 20 proc. gyventojų tikėjo artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 40 proc. prognozavo, kad jis augs (rugpjūtį – atitinkamai 24 ir 36 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjį skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis siekė minus 8, o kaime – minus 10. Palyginti su rugpjūčio mėnesiu, tiek mieste, tiek kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais.

Šaltinis: Statistikos departamentas