Daugiausia leidimų gyventi praeitais metais buvo išduota dirbti atvykusiems užsieniečiams – 15 tūkst. 486. Dar 28 leidimai gyventi išduoti startuoliams, 391 – aukštos kvalifikacijos darbuotojams, 686 – užsiimantiems kita teisėta veikla (verslininkams, sportininkams ir pan.), 2 tūkst. 834 – studijuoti atvykstantiems užsieniečiams, praneša institucija.

Šeimos susijungimo pagrindu buvo išduoti 3 tūkst. 045 leidimai. Daugiausia leidimų laikinai gyventi praeitais buvo išduota ar pakeista ukrainiečiams (10 tūkst. 608) ir baltarusiams (6 tūkst. 311). Daugiausia užsieniečių yra įsikūrę Vilniaus apskrityje – 24 tūkst. 458, mažiausiai gyvenamąją vietą deklaravusių yra Tauragės apskrityje – 312 asmenų.

Daugiausia leidimų laikinai gyventi praeitais buvo išduota ar pakeista ukrainiečiams (10 tūkst. 608) ir baltarusiams (6 tūkst. 311).

Anot pranešimo, šalyje gyvenančių užsieniečių praeitais metais buvo 58 tūkst. 022. Tarp jų daugiausia – trečiųjų šalių piliečių: praeitais metais Lietuvoje gyveno 12 tūkst. 810 Rusijos, 11 tūkst. 892 tūkst. Ukrainos piliečių.

Lietuvos gyventojų, Migracijos departamento teigimu, per pastaruosius penkerius metus sumažėjo: 2014 metais jų buvo 2, 944 mln., 2018 metais – 2, 810 mln., 2019 metų pradžioje – 2,794 mln. Daugiausia – 203 tūkst. - Lietuvos piliečių gyvena Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje – 55 tūkst. tūkst., Norvegijoje – 48 tūkst. ir Airijoje – 6 tūkst. 552.