Vyriausybė bando JAV verslininkus suvilioti investuoti į Lietuvą, kuri neva jau vaduojasi iš krizės. Tačiau verslininkai neslepia, kad laukia, kol šalies valdžia supras, kad investicijas reikia pirkti.

Statistikos žonglierius

Kaip pasigirti tada, kai girtis nelabai yra kuo? Tokią užduotį praėjusį penktadienį susitikime su Amerikos prekybos rūmų asociacijos nariais gavo Andrius Kubilius. Premjeras bandė suktis gudriai pateikdamas statistinius duomenis.

"Šiandien esame žinomi ne tik kaip šalis, patyrusi didžiausią nuosmukį Europoje, bet ir valstybė, kurios BVP augimas trečią ketvirtį siekė net 6 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu", – kalbėjo A.Kubilius.

Jis taip pat pridūrė, kad šalies ekonomika rodo ir daugiau pozityvių ženklų: po truputį gerėja vartotojų lūkesčiai, iš lėto atsigauna pramonės gamyba. A.Kubilius pabrėžė, kad teigiamos permainos šalies ekonomikoje yra jo vadovaujamos Vyriausybės nuopelnas, dar rodančios ir tai, kad einama teisingu keliu, nors kai kurie jos užmojai, pavyzdžiui, renovacijos programa, vėluoja.

Vėliau keli susitikimo dalyviai teigė, kad per šiuos metus išaugę mokesčiai ir panaikintos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos nepagerino verslo sąlygų ir nepadidino šalies patrauklumo investicijoms. Tačiau A.Kubilius atkirto, kad prie anksčiau taikytų išimčių Vyriausybė tikrai neketina grįžti ir verslininkams palinkėjo prisitaikyti prie dabartinės tvarkos.

Tikisi nuolaidų dėl euro

Atrodo, kad iš teisingojo kelio Vyriausybė neketina išklysti ir kitąmet. Biudžeto deficito bėdai spręsti Vyriausybė toliau ketina naudoti patikrintą būdą – aktyviai skolintis užsienio rinkose. Premjero teigimu, skolintų pinigų prireiks jau vasarį, o iš viso per metus reikės pasiskolinti apie 10 mlrd. litų.

"Labai aišku, kad jau vasarį vėl reikės skolintis. Iki šiol sėkmingai didinome pasitikėjimą užsienyje, o skolinimosi kaina mažėjo. Jeigu nekils politinės sumaišties, kitais metais galėsime skolintis už tą kainą, kuri buvo prieš krizę", – prognozavo A.Kubilius.

Be to, mažindama biudžeto deficitą Vyriausybė ir toliau ketina imtis griežtų vadinamosios konsolidacijos (biudžeto išlaidų mažinimo – red. past.) priemonių, kurios, anot premjero, šiemet sudarė 8 proc. nuo BVP, o kitąmet turėtų siekti dar 5 proc. nuo BVP. Beje, kaip įrodymas, kad tam, jog ir toliau būtų mažinamos biudžeto išlaidos, pritaria visuomenė ir verslas, susitikimo nariams pateiktas Vyriausybės su socialiniais partneriais pasirašytas Nacionalinis susitarimas.

Paklaustas, kada Lietuva ketina prisijungti prie euro zonos, A.Kubilius teigė dedantis daug vilčių į Mastrichto kriterijų peržiūrėjimą, dėl kurių vyksta debatai ES, nes didžioji dalis eurą turinčių šalių nebeatitinka šių kriterijų, todėl euro neįsivedusios šalys norėtų, kad jie būtų ne tokie griežti.

Eina teisingu keliu

Išsilavinusi visuomenė, didelė talentų pasiūla, paplitusios informacinės technologijos, konkurencingos algos, palankios energetinių išteklių kainos – tokius Lietuvos pranašumus, turinčius į šalį vilioti užsienio investuotojus, išskyrė Vyriausybės vadovas.

Susitikime dalyvavusio personalo atrankų bendrovės "Strategic Staffing Solutions International" vadovo Lietuvoje Andriaus Franco žiniomis, šiuo metu keletas užsienio įmonių aktyviai domisi investavimo galimybėmis mūsų šalyje. Nors A.Francas nenurodė jų pavadinimų, pasak jo, tai didelės bendrovės, ieškančios vietos savo paslaugų centrams įsteigti.

"Šių bendrovių ketinimai priklausys nuo to, ar jos ras tai, ko ieško, ir ar Lietuva joms bus patraukli kaip šalis. Investicijas reikia pirkti ir tai daro visos šalys. Jeigu pažiūrėtumėte į Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Lenkiją, tokių paslaugų centrų ten knibždėte knibžda. Ten veikiančias įmones skatino ateiti valstybė su tam tikromis investicijų pakuotėmis, vadinasi, ir Lietuva čia turi neatsilikti. Naivu tikėtis, kad investuotojai rinksis Lietuvą dėl to, kad čia pigus alus ar gražios merginos. Kiekvienu atveju reikia žiūrėti atskirai, ko investuotojui reikia ir ką galima dėl jo padaryti, pavyzdžiui, vienam gali reikėti paramos infrastruktūrai, inžineriniams tinklams, kitam galbūt reikia mokymų", – pavyzdžių pateikė A.Francas.

Banko "Barclays" padaliniui Lietuvoje darbuotojų ieškančios bendrovės vadovas teigė, kad šio banko atėjimas į Lietuvą galėtų tapti pavyzdžiu paskatinti ateiti naujiems investuotojams. "Ūkio ministerija ir Vyriausybė eina tinkama linkme, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, tai turėtų padėti pritraukti naujų investuotojų", – sakė A.Francas.