Seime vėl sklando idėja leisti darbdaviams be priežasties atleisti darbuotojus ir jiems išmokėti dvigubą išeitinę kompensaciją. Tačiau pastaroji menkai paguos jaunus, mažą atlyginimą gavusius ir trumpą laiką dirbusius žmones.

Vieni pritarė, kiti – ne

Seimo Ekonomikos komitetas vakar pritarė Vyriausybės siūlymui, numatančiam galimybę atleisti darbuotoją be priežasties ir nesilaikant jokių įspėjimo apie atleidimą terminų. Tačiau kaip kompensaciją darbdavys turėtų išmokėti dukart didesnę išeitinę pašalpą, kurios dydis priklauso nuo atleidžiamo asmens darbo stažo.

Jei Seimas pritartų, šis Vyriausybės siūlomos Darbo kodekso naujovės galiotų laikinai – iki 2012 m. liepos. Tiesa, Ekonomikos komitete buvo pasiūlyta galiojimo laiką sutrumpinti iki metų.

Vakar vykusiame Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasitarime minėtai Darbo kodekso pataisai nebuvo pritarta. Priimdamas sprendimą šis komitetas esą atsižvelgė į Trišalės tarybos nuomonę. Taryboje po ilgų diskusijų darbdavių ir darbuotojų atstovai buvo nutarę, kad jiems nereikalingos pataisos, leidžiančios atleisti darbuotoją nenurodant priežasties.

Nepaiso Trišalės tarybos

"Mes atsisakėme streikų liberalizavimo, o darbdaviai – atleidimo darbdavio valia. Jei darbdaviai ir darbuotojai taip sutarė, vadinasi, taip ir turi būti. Ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pripažino tai, kas buvo sutarta Trišalėje taryboje. Bet, pasirodo, Ekonomikos komitetui tai, ką profesinės sąjungos sutarė su darbdaviais, nė motais. Seimas geriau žino, ko mums reikia", – neigiamai vertino Ekonomikos komiteto sprendimą Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Jis įsitikinęs, kad Ekonomikos komitetas gina darbdavių interesus, ir tikisi, jog Seimas nepritars siūlymui.

"Pagrindinis komitetas svarstant šį pakeitimą yra Socialinių ir darbo reikalų. Jis atmetė pasiūlymą, ir aš tikiuosi, kad Seimas tam nepritars", – vylėsi A.Černiauskas.

Šios Darbo kodekso pataisos svarstomos skubos tvarka ir dėl jų turėtų būti apsispręsta dar pavasario sesijoje.

Griauna darbo santykius

Darbuotojų atstovų įsitikinimu, siūloma dviguba kompensacija tėra gražus apvalkalas siekiant prastumti pavojingą idėją. Anot A.Černiausko, įsigaliojęs atleidimas darbdavio valia nenurodant priežasties sugriautų darbo teisės pagrindus ir darbdaviams leistų nesiskaityti su darbuotojais.

"Dabar darbuotojų teisių gynimas pagrįstas atleidimo teisėtumu, o jei priežastis nenurodoma, nėra jokios galimybės ginti darbuotoją. Jis gali būti atleistas dėl akių spalvos, dėl plaukų spalvos ar bet kokios kitos priežasties", – mano profesinių sąjungų atstovas.

A.Černiausko teigimu, per krizę kitos šalys siekia išsaugoti darbo vietas, įmones skatina mokestinėmis lengvatomis, kompensacijomis, o Lietuva imasi priešingų žingsnių.

Atsakomybė valstybei

Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka mano, kad siūlomos naujovės reikšmingai nepakeistų padėties darbo rinkoje, nes ir iki šiol darbdaviai rasdavo būdų, kaip atleisti nepageidaujamą darbuotoją. Esą realiai pakeitimo poveikį pajustų nebent stambios, užsienio kapitalo įmonės, kurios preciziškai laikosi įstatymų.

Mokslininkas įsitikinęs, kad valstybė, liberalizuodama darbo santykius, turi prisiimti atsakomybę, nuo kurios atleidžia darbdavius, ir numatyti papildomas priemones atleistiesiems. Pirmiausia tai galėtų būti adekvačios nedarbo draudimo garantijos, kurios šiuo metu labai ribotos ir nepakankamos, ypač didesnes pajamas turėjusių ir ilgai dirbusių žmonių atžvilgiu.

"Išankstinio įspėjimo apie atleidimą idėja ta, kad žmogus taip pat turi pasirengti pokyčiams, pertvarkyti savo gyvenimą, prie to turi prisitaikyti šeima, reikia pradėti ieškoti darbo. Jei nelieka perspėjimo laiko, žmogaus gyvenimas tampa rizikingesnis ir netikėtumai gali ištikti bet kurią dieną, todėl reikia papildomos apsaugos. Jei to nebedaro darbdavys, turi imtis valstybė", – kalbėjo profesorius.

Kompensacija – juokinga

Jis pateikė Danijos pavyzdį, kur žmogui užtikrinama maksimali pagalba ir apsauga nedarbo atveju. "Žmonės tampa mobilūs, jie nebijo prarasti darbo, dažnai jį keičia, imasi rizikingų veiklų. Tai naudinga ūkiui, nes lengviau randasi inovacijos. Tačiau tai įmanoma tik tuomet, kai žmonės turi užnugarį. Dabar Lietuvoje žmogus daro viską, kad tik išsaugotų darbo vietą, nes kitu atveju padariniai liūdni", – kalbėjo R.Lazutka.

Anot jo, siūloma dviguba kompensacija neadekvati išaugusiai rizikai bet kuriuo metu netekti darbo. "Tokia kompensacija reikšmingesnė, kur didesnės algos ar žmogus turi didelį stažą, tačiau jei žmogus trumpai dirbo, gavo mažą atlyginimą, tai kompensacija juokinga, iš jos bus sunku išgyventi ilgesnį laiką", – mano pašnekovas.

Darbdaviai pritaria

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas pritarė komiteto pozicijai: "Kuo daugiau darbdavys turės galimybių atleisti, tuo geriau."

"Gal pačiam žmogui bus geriau. Jeigu dabar sakoma, kad 200 tūkst. žmonių atleistų jų pačių prašymu, vadinasi, jie buvo prispausti, dabar jie bent žinos, pagal ką atleisti", – tvirtino konservatorius Jurgis Razma.

Lietuvoje tokia tvarka jau yra galiojusi, tačiau jos darbdaviai beveik netaikė, nes darbuotojui turėdavo išmokėti nuo 18 iki 36 atlyginimų dydžio pašalpas. Tokiam kompensavimui už atleidimą darbdavio valia pritartų ir darbuotojų atstovai. Tačiau dviguba kompensacija, jų manymu, pernelyg menka.

"Dabar žmonės dirba už minimalų atlyginimą, neturi stažo. Dviguba kompensacija tokiu atveju yra nulis", – mano A.Černiauskas.

Dabar didžiausia pašalpa gali siekti šešių mėnesių atlyginimą. Tokios išmokos gali tikėtis daugiau kaip 20 metų vienoje darbovietėje išdirbęs asmuo. 5 mėnesių kompensacija mokama, jeigu gyventojo darbo stažas vienoje darbovietėje viršija 10 metų.