Valstybė jau nukentėjo

Klaipėdos apygardos teisme vėl atversta teismo byla, kur vokiečių draudimo kompanija  „Lampe & Schwarce K.G“ iš Lietuvos jūrų laivininkystės ir Lietuvos geležinkelių prašė priteisti 785 tūkst. JAV dolerių su palūkanomis.

Kadangi Lietuvos jūrų laivininkystė jau kaip ir užbaigė egzistavimą, nuo jos nukentėjusiai bendrovei „Lampe & Schwarce K.G“ pinigus kaip ir turėtų sumokėti jos laivų įkeitimo  perėmėja Lietuvos geležinkelių bendrovė.

Beje, viena valstybės įmonė šioje istorijoje jau yra nukentėjusi. Lietuvos jūrų laivininkystei gelbėti 500 tūkst. eurų buvo skyrusi „Smiltynės perkėla“. Jai už tai buvo įkeista dalis laivo „Venta“. Tačiau teismuose atsiradus bendrovės „Lampe & Schwarce K.G“ ieškiniui šis įkeitimas juridiškai jau yra panaikintas. Teoriškai valstybė, tiksliau jos valdoma įmonė, dėl to jau yra nukentėjusi, nes nebeliko jokių galimybių jai atgauti pinigų.

Lietuvos jūrų laivininkystės žlugimas paliko skolas ir Sodrai – per 263 tūkst. eurų. 

Dar didesnį nuostolį valstybė gali patirti, jei bus priteista pinigų suma iš Lietuvos geležinkelių.

Išlaisvino ir sugrąžino laivą

Yra didelė tikimybė, kad Lietuvos geležinkeliams gali tekti sumokėti bendrovės „Lampe & Schwarce K.G“ prašomą sumą.

Pinigai yra realiai išleisti. Pagal sutartį su Lietuvos jūrų laivininkyste „Lampe & Schwarce K.G“ sumokėjo JAV Naujojo Džersio valstijos Kamdeno uoste areštuoto laivo „Venta“ skolas, mokėjo už įgulos maitinimą, kurą, padėjo jam sugrįžti į Klaipėdą.

Tai buvo daroma todėl, kad vyko šios bendrovės bei Lietuvos jūrų laivininkystės ir Lietuvos geležinkelių atstovų susitikimas, kur buvę pažadėta, kad patirtos išlaidos bus sumokėtos pardavus laivą „Venta“. Bet kai laivas grįžo į Klaipėdą pažadas tarsi ir buvo pažeistas. „Lampe & Schwarce K.G“ pinigų negavo, Lietuvos geležinkelių bendrovės atstovas nuo derėjimosi dėl laivo sugrąžinimo atsiribojo, nes jis be valdybos sprendimo negalėjęs priimti jokio sprendimo, o valdybos posėdis taip ir nebuvęs sušauktas.

„Lampe & Schwarce K.G“ atstovai teikdami ieškinį tikino, kad Lietuvos geležinkelių bendrovei atstovavęs vyriausiojo finansininko pavaduotojas juos suklaidinęs, nes buvo leista manyti, kad pardavus laivą „Venta“ pirmiausia su jais bus atsiskaityta. Laivas „Venta“ prieš tai jau buvo įkeistas kaip tik Lietuvos geležinkeliams už tai, kad gelbėdama Lietuvos jūrų laivininkystę ji jai buvo suteikusi 3 mln. eurų tikslinę paskolą. Šie pinigai buvo sumokėti bankui, kad jam priklausęs laivų įkeitimas būtų perduotas Lietuvos geležinkeliams.

Nesėkminga gelbėjimo operacija

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. „Lampe & Schwarce K.G“ pretenzijas Lietuvos geležinkeliams atmetė. Buvo konstatuota, kad susitikimo metu Lietuvos geležinkelių atstovas neturėjo galimybių sudaryti sutartį, kuriai reikėjo valdybos pritarimo.

Buvo palikta ir „Smiltynės perkėlos“ naudai už 500 tūkst. eurų paskolą sudaryta laivo „Venta“ dalies įkeitimo sutartis.

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 16 d. panaikino laivo dalies įkeitimo „Smiltynės perkėlos“ naudai sutartį, bet kitą bylos dalį jis paliko nepakeistą.

Lietuvos aukščiausiasis teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi grąžino bylą nagrinėti iš naujo dėl nuostolių atlyginimo bendrovei „Lampe & Schwarce K.G“. Šio teismo nuomone byloje nebuvo įvertintos aplinkybės apie tai, kokie buvo „Lampe & Schwarce K.G“ santykiai su Lietuvos geležinkeliais iki minėto susitikimo, kuriame dalyvavo Lietuvos geležinkelių atstovas. Kai laivas „Venta“ jau buvo įkeistas Lietuvos geležinkeliams kas ir kokiu pagrindu pažadėjo, kad, jei „Lampe & Schwarce K.G“ finansuos laivo sugrąžinimo operaciją, jai bus sumokėta pirmiausiai, kai tik laivą „Venta“ parduos.

Šioje situacijoje labiausiai nukentėjusi yra „Lampe & Schwarce K.G“, nes ji išleido pinigus už jai suteiktą pažadą. Po Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimo jai atsirado viltis, kad dalis pinigų iš „Lietuvos geležinkelių gali būti priteista. Bus apklausiami liudininkai, aiškinamasi dėl pažadų draudimo bendrovei „Lampe & Schwarce K.G“.

Nesėkminga Lietuvos jūrų laivininkystės gelbėjimo operacija dar gali padidinti valstybės valdomo verslo išlaidas.

Lietuvos jūrų laivininkystė, kurios veikla juridiškai jau pasibaigė, 144 kreditoriams liko skolinga 17 mln. 194 tūkst. eurų. Didžiausiai 9,11 mln. eurų skolą iš Lietuvos jūrų laivininkystės paveldėjo SEB bankas, 2,59 mln. eurų Lietuvos geležinkeliai, 899 tūkst. eurų jau minėta „Lampe & Schwarce K.G“.