Atsigaunant šalies ekonomikai pavienėms šalies išparduotuvėms kilo grėsmė išnykti, tad joms siūloma jungtis. Tačiau išparduotuvių atstovai tikina, kad jokių ypatingų pokyčių nepajuto nei pernai, nei šiemet.

Augimą lėmė perkamoji galia

Per sunkmetį prasidėjusi išparduotuvių era baigėsi. Praėjusiais metais atsigaunanti šalies ekonomika ir augantis gyventojų vartojimas pirkėjus iš išparduotuvių grąžino į pagrindinius šalies prekybos centrus, kaip nurodė nekilnojamojo turto bendrovė „Inreal“. Todėl pavienėms išparduotuvėms, išsibarsčiusiomis po įvairias miestų vietas, išsilaikyti sunkiau. Nemažai jų, bendrovės duomenimis, praėjusiais metais užvėrė duris.

Bendrovės „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus teigimu, per ekonominę krizę smukusį vartojimą labiausiai pajuto prekybos centrai. Tuomet išparduotuvės, siūlančios senesnio sezono firminius drabužius už gerokai mažesnę kainą, pajuto ryškų pagyvėjimą ir fiksavo rekordinį pardavimą.

„Beveik tuščia rinka pradėjo žaibiškai pildytis, o sparčiausia išparduotuvių plėtra Lietuvoje vyko 2009–2010 m., kai šalyje siautė sunkmetis, mažėjo žmonių perkamoji galia ir vartojimas. 2011 m. rezultatai ir šiandienės tendencijos rodo, kad išparduotuvių plėtra išsikvėpė“, – sakė jis.

Ypač akivaizdus rinkos smukimas buvo pastebimas Vilniuje – čia pavienių išparduotuvių plotai pernai sumažėjo maždaug 1,7 tūkst. kv. metrų. Kaune praėjusiais metais, palyginti su 2010 m., bendras išparduotuvių plotas sumažėjo 600 kv. metrų ir tik uostamiestyje per tą patį laikotarpį išparduotuvių plotas padidėjo maždaug 300 kv. metrų.

A.Antanavičiaus duomenimis, rinkos pokyčius lengviau atlaikė po vienu stogu sutelktos išparduotuvės. Kadangi Kaune ir Klaipėdoje išparduotuvių centrų dar nėra, šiuose miestuose išparduotuvių padėtis ateityje gali būti sudėtingesnė nei Vilniuje.

Išleidžia daugiau pinigų

Anot A.Antanavičiaus, šiuo metu Vilniuje galima suskaičiuoti daugiau nei 50 drabužių, avalynės ar sporto prekių išparduotuvių, tačiau du trečdaliai jų yra sukoncentruoti specializuotame išparduotuvių prekybos centre. Būtent tai išparduotuvių rinkai gali padėti atsilaikyti, nors šiame mieste išparduotuvių plotas sumažėjo labiausiai.

Išparduotuvių centro „Parkas Outlet“ direktorė Vida Minkštimienė patikino, kad pernai nei srautai, nei apyvarta nesumažėjo, net atvirkščiai: „Praėjusiais metais pirkėjų srautas augo 5–7 proc., nors tai nėra daug. Tačiau nuomininkų apyvarta pernai augo net 28 proc. Tai leidžia manyti, kad srautas tapo kokybiškesnis – žmonės į išparduotuvių centrą ateina tikslingai apsipirkti, žinodami, kad čia visos išparduotuvės yra vienoje vietoje ir jiems nereikės blaškytis po skirtingas parduotuves skirtingose miesto vietose.“ Šiais metais, kaip sakė pašnekovė, lankytojų srautas išliko panašus ir svyruoja apie 3–5 proc.

Nors pirkėjų srautas pastaraisiais metais pernelyg nekito, žmonės išparduotuvėse išleidžia daugiau pinigų ir perka vertingesnius daiktus, kaip sakė V.Minkštimienė. Anot jos, nuomininkų apyvarta rodo, kad ypač gerai prekyba sekasi kokybiškus, žinomus prekės ženklus siūlantiems prekybininkams. Pašnekovė taip pat pabrėžė, jog didieji išparduotuvių centro nuomininkai, palyginti su įprastais prekybos centrais, pasižymi didžiausiu pardavimu pagal prekių vienetus.

„Ir iš užsienio patirties matome, kad pirkėjas išparduotuvėje paprastai išleidžia net didesnę sumą nei įprastame prekybos centre, nes mato, kiek sutaupo. Pavyzdžiui, jei 600 litų vertės prekė išparduotuvėje kainuoja 350 litų, pirkdamas ją žmogus jaučiasi sutaupęs ir papildomai nusiperka dar ką nors, užuot namo išėjęs įsigijęs vieną prekę“, – sakė V.Minkštimienė ir pridūrė, kad prekėms išparduotuvių centre tradiciškai taikomos 30–70 proc. nuolaidos.

Nuosmukį neigia

Kaune ir Klaipėdoje specializuotų išparduotuvių centrų nėra – tik pavieniai objektai, kaip sakė A.Antanavičius. Anot jo, analizuojant esamą situaciją akivaizdu, kad šiuo metu pavienės išparduotuvės sulaukia kur kas mažiau pirkėjų dėmesio nei per krizę.

„Vis daugiau pirkėjų grįžta į prekybos centrus, kurie pastaruoju metu taiko kur kas aktyvesnes rinkodaros ir kainų mažinimo priemones. Be to, pirkėjus į prekybos centrus grąžina ir atsigaunanti šalies ekonomika bei vidaus vartojimas. Esant šioms tendencijoms sunku tikėtis tolesnės pavienių išparduotuvių plėtros. Vienintelė racionali išparduotuvių plėtros perspektyva galėtų būti koncentruotas jų steigimas“, – sakė jis.

Nors statistika rodo, kad pasibaigus krizei prekybos centrai gviešiasi lankytojus iš pavienių išparduotuvių, jos pačios šias tendencijas neigia. Kaune įsikūrusios išparduotuvės „Vulcan.lt“ pardavėja-konsultantė Ineta Kasparavičiūtė patikino, kad praėjusiais metais pirkėjų srautai išliko stabilūs, ir šiemet didelių pokyčių nesama.

„Šiemet srautai tik šiek tiek sumažėjo, tačiau galbūt dėl to, kad prasidėjo vasara“, – sakė pašnekovė. Ji taip pat pabrėžė, kad šiais metais lankytojai išparduotuvėse siūlomų pigesnių prekių įsigyja intensyviau, taip pat vis aktyvesnė tampa internetinė prekyba.

Konkurentus verčia pasitempti

I.Kasparavičiūrė buvo įsitikinusi, kad pavienės išparduotuvės lankytojų nepraras net ir ekonomikai atsigavus. Ji sutiko, kad gyventojai linkę išleisti mažiau, jei mato, kad tai nereikalauja smarkiai keisti vartojimo įpročių. O išparduotuvėse tų pačių prekių kaip ir įprastuose prekybos centruose jie be vargo gali įsigyti pigiau.

Klaipėdoje įsikūrusios išparduotuvės „Batų taškas“ vadovas Virginijus Kreivėnas taip pat patikino, kad pirkėjų srautai išliko nepakitę, kaip ir pirkėjų išleidžiamų pinigų suma. Pašnekovo teigimu, atsigaunant šalies ekonomikai pirkėjai nesiskubina išlaidauti, nes brangsta visos kitos prekės.

Nors didesnių pokyčių rinkoje V.Kreivėnas sakė nepastebėjęs, jis atkreipė dėmesį, kad aplinkiniai prekybos centrai reaguoja į išparduotuvių taikomas nuolaidas ir patys suskumba mažinti kainas.

„Aišku, paprastos parduotuvės jaučia turinčios konkurentų, todėl mažina kainas. Tačiau mes taikome nuolaidas nuo 50 proc., todėl pas mus žmonės vis tiek prekių įsigyja daug pigiau“, – sakė pašnekovas.

Išparduotuvių sumažėjo

Išparduotuvių ploto kitimas Lietuvoje (kv. m)

Miestas 2007 2008 2009 2010 2011

Vilnius 3400 5400 6700 10700 9015

Kaunas 815 1155 3080 3290 2645

Klaipėda 430 530 1109 1129 1449

Daugiausia – drabužių išparduotuvių

Išparduotuvių pasiskirstymas pagal plotą didžiuosiuose šalies miestuose (proc.)

Miestas Drabužių išparduotuvės Avalynės išparduotuvės Sporto prekių išparduotuvės

Vilnius 54 18 28

Kaunas 63 31 6

Klaipėda 56 9 35