Triukšmingą Naujųjų sutikimą sostinės gyventojai matė prieš porą metų – tik 2020-aisiais. Pirotechnikos įmonių asociacijos vadovas tikina, kad galbūt ir paskutinį. 

„Priežastis yra logistika, dėl to, kad iš Kinijos siunčiama monopoliškai vienos įmonės ir ji siunčia visai Europai“, – sako Darius Šilinis.

Anot D. Šilinio, Kinijoje iš daugiau nei 4 tūkst. gamyklų liko veikti vos 200, tad fejerverkų nėra kam gaminti, o sandėliai Europoje tušti. 

Mažmenininkai tikina, kad šiemet juos gelbsti tik pandemija.

Tarp didžiausių savivaldybių išlaidūnių, kurios fejerverkams nepagaili vienai šventei ir penkiaženklių sumų – Elektrėnai, Jonava, Trakai ir Klaipėda. Kai kurių savivaldybių vadovai tikina, kad jų atisakyti negali vardan žmonių. 

Bet gyventojai vieningos nuomonės neturi. 

Tačiau Vilniui šiemet galvos neskauda – nei dėl fejerverkų kainų, nei dėl jų deficito. Savivaldybė išvis jų atsisako. 

Specialistai pastebi, kad fejerverkams yra ir kitų alternatyvų, pavyzdžiui, lazeriai. Bet savivalda atkerta, kad, kainos prasme, ką pirkti skirtumo nėra ir piniginė nuo to nebus pilnesnė. 

Aplinkos apsaugos ekspertai įspėja, kad per Naujuosius metus padidėja ir sveikatai kenksmingų kietųjų dalelių skaičius ore. 

Lenkijos didieji miestai keičia fejerverkus į šviesų ir lazerių šou. Kipras pirotechniką išvis draudžia. Kai kurie Europos miestai elgiasi taip pat – leidžia fejerverkus tik senamiesčiuose. Kai kur juos leisti gali tik profesionalai.