Viršijo prognozę

Už 2022 m, grupė akcininkams ketina išmokėti iš viso 90,3 mln. eurų dividendų, arba 1,248 euro už akciją, tačiau sprendimą dėl dividendų už antrąjį pusmetį – 0,624 euro už akciją – kovo 30 d. dar turės priimti akcininkai. Už pirmąjį pusmetį jau išmokėta 45,2 mln. eurų dividendų.

Grupės koreguotas pelnas iki palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) pernai siekė siekė 469,3 mln. eurų ir viršijo 420–460 mln. eurų prognozę, šią savaitę per Vilniaus biržą „Nasdaq“ pranešė „Ignitis grupė“.

Koreguoto EBITDA augimą labiausiai lėmė žaliosios gamybos segmentas – veiklą pradėjęs Pomeranijos vėjo parkas Lenkijoje ir geresnių veikiančių pajėgumų rezultatai. Žaliosios gamybos pakoreguotas EBITDA išaugo 2,3 karto iki 252,4 mln. eurų ir sudarė daugiau nei pusę grupės bendro rezultato.

Tikimasi, kad šiemet grupės pakoreguotas EBITDA sieks 430–480 mln. eurų.

Grupė skelbia, kad pernai buvo nuostolingas elektros tiekimas gyventojams, nes jos kainos buvo keliamos mažiau negu jos augo didmeninėje rinkoje, tad pakoreguotas EBITDA nuostolis siekė 23,2 mln. eurų.

Grupės investicijos pernai augo 2,2 karto ir siekė 521,8 mln. eurų, iš kurių 79 proc. orientuoti į žaliosios gamybos projektus. Būtent šios investicijos augo daugiau nei septynis kartus.

2022 m. grupės žaliosios gamybos portfelis išaugo daugiau nei du kartus – iki 5,3 gigavato (GW). Vystomų projektų portfelis išaugo daugiau tris kartus – iki 4,1 GW. Didžiausią augimo dalį sudarė sparti plyno lauko investicijų portfelio plėtra, kuri buvo daugiau nei 11 kartų didesnė ir ataskaitos paskelbimo dieną siekė apie 2 GW.

Dalysis su Ukraina

Pernai iš žaliosios gamybos segmento gauta 114,2 mln. eurų neplanuoto pelno, iš kurio 102,2 mln. eurų grupė svarsto investuoti į naujos energetikos infrastruktūros kūrimą Lietuvoje.

Likusius 12 mln. eurų „Ignitis grupė“ žada skirti Ukrainai, be to, ragina tai daryti ir didžiąsias pasaulio energetikos įmones.

„Raginame sekti šiuo pavyzdžiu ir dalį 2022 m. pelno skirti Ukrainai. Manome, kad pasidalyti pelnu su šalimi, kurioje vykstantis karas ir lėmė to pelno atsiradimą, yra morališkai teisinga“, – išplatintame viešame kreipimesi teigė grupės vadovas Darius Maikštėnas.

Manome, kad pasidalyti pelnu su šalimi, kurioje vykstantis karas lėmė to pelno atsiradimą, yra morališkai teisinga.

 

„Ignitis grupė“ nurodo kreipusis į 56 didžiąsias pasaulio energetikos įmones, tarp kurių – Norvegijos naftos ir dujų milžinė „Equinor“, JAV energetikos milžinė „ExxonMobil“, Jungtinės Karalystės (JK) ir Nyderlandų naftos ir dujų milžinė „Shell“, JK energetikos milžinė BP („British Petroleum“), Prancūzijos „TotalEnergies“, „Engie“, „Veolia Environnement“ ir „Electricité de France“, Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ ir Lenkijos energetikos grupė (PGE, Polska Grupa Energetyczna), „ConocoPhillips“, Suomijos „Neste“, Švedijos „Fortum“, Vokietijos RWE, „Continental Resources“, „Latvenergo“, „Eesti Energia“ ir kitos.

Pasak D. Maikštėno, pernai vasario pabaigoje prasidėjęs karas Ukrainoje paveikė energetikos rinkas, todėl labai išaugo gamtinių dujų ir elektros kainos.

„Visa tai lėmė, kad energetikos kompanijos uždirbo kelis šimtus milijardų neplanuoto pelno, kuris buvo nulemtas ne investicijų ar verslo strategijų, o dėl karo išaugusios kainos“, – teigė jis.

Ruošiasi konkursui

Didelį neplanuotą pelną sugeneravusi „Ignitis grupė“ taip pat ruošiasi dalyvauti pirmajame 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkurse. Pasak D. Maikštėno, jį planuojama skelbti kovo pabaigoje.

Anot jo, ar grupė dalyvaus antrajame su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcione, lems pirmojo aukciono rezultatas  ir finansinės grupės galimybės. Antrą aukcioną ketinama skelbti rugsėjį.

„Jūrinio vėjo parko Lietuvoje projektui, kurio aukcionas bus paskelbtas pavasarį, aktyviai ruošiamės – dalyvausime jame kartu su mūsų partneriu „Ocean Winds“, – 2022 m. veiklos rezultatų pristatyme sakė D. Maikštėnas.

„Kalbant apie jūrinio vėjo parko projektą Lietuvoje, kurio konkursas bus paskelbtas rudenį, mūsų dalyvavimas priklausys nuo pavasarį vyksiančio konkurso rezultatų“, – pridūrė jis.

Pasak bendrovės „Ignitis grupė“ vadovo, jei bendrovė laimės pirmąjį aukcioną, priimant sprendimą dėl dalyvavimo antrajame bus vertinamos finansinės galimybės.

Domisi ir užsienio bendrovės

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė anksčiau teigė, kad pirmuoju jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkursu aktyviai domisi tiek Lietuvos, tiek užsienio bendrovės, o jį laimės vystytojas, kuris valstybei pasiūlys didžiausią mokestį.

Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad valstybės lūkestis rengiant vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionus yra valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis“ sėkmė.

„Ignitis grupė“ dar 2020 m. rugsėjį paskelbė pasirinkusi strateginę partnerę jūros vėjo parkų projektams – vieną didžiausių jų vystytojų pasaulyje „Ocean Winds“, kurią įkūrė Europos energetikos lyderės „Engie“ ir EDPR, tuo metu valdžiusios apie 30 GW galios atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pajėgumus visame pasaulyje. „Ocean Winds“ būstinė yra Ispanijoje, Madride.

Pirmajame konkurse galės dalyvauti bendrovės, kurių vidutinės pastarųjų trejų metų pajamos sieks bent 250 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – bent 20 proc. projekto vertės. Konkurse dalyvaujant įmonių konsorciumui bus vertinamos bendros jų metinės pajamos ir kapitalas.

Be to, konkurso dalyviai turi būti išvystę bent vieną didesnę nei 150 MW galios jūrinę elektrinę arba turėti leidimą joje gaminti elektrą. Vystytojai taip pat turės remti su parko jūrine teritorija besiribojančių savivaldybių vietos bendruomenes, skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugai.

Antrąjį 700 MW galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 m. pradžioje. Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 m.