Vien valstybės biudžetas be ES paramos surinko 14,677 mlrd. eurų pajamų, arba 1,3 proc. daugiau (14,492 mlrd. eurų)., o su ES parama – 16,868 mlrd. eurų – 0,6 proc. mažiau nei planuota (16,978 mlrd. eurų).

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) į nacionalinį biudžetą per metus gauta 6,36 mlrd. eurų – 4,3 proc. mažiau nei planuota, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 6,309 mlrd. eurų – 7,1 proc. daugiau, pelno mokesčio – 1,781 mlrd. eurų, arba 1,6 proc. mažiau.

Laikinojo bankų solidarumo įnašo įplaukė 292,6 mln. eurų – 4,5 proc. daugiau nei planuota.

Ypač daug neplanuotų pajamų per metus gauta iš palūkanų už indėlius, depozitus ir vertybinius popierius – 142,5 mln. eurų – 35,8 karto daugiau nei planas.

Be to, 38 proc. daugiau gauta žemės mokesčio (43,93 mln. eurų), 63 proc. daugiau – paveldimo turto mokesčio (4,34 mln. eurų), 32 proc. – mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (23,95 mln. eurų), po 28 proc. daugiau – palūkanų už paskolas (15,72 mln. eurų) ir dividendų bei valstybės įmonių pelno įmokos (196,9 mln. eurų), beveik 23 proc. – žemės pardavimo pajamų (43,9 mln. eurų), 24 proc. – kito materialiojo ir nematerialiojo turto pajamų (123,66 mln. eurų). 

Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių finansinės paramos Lietuva pernai gavo 2,224 mlrd. eurų – 10,6 proc. mažiau nei planavo. 

Valstybė pernai į nacionalinį biudžetą planavo surinkti 20,62 mlrd. eurų. eurų, be ES paramos – 18,133 mlrd. eurų. Vien į valstybės biudžetą buvo numatyta atitinkamai 16,978 mlrd. eurų ir 14,492 mlrd. eurų pajamų.