- Giedrius Gaidamavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei praėjusią savaitę nutarus antrąjį pusmetį panaikinti subsidijas už elektrą, prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad jeigu jų vėl prireiktų ateityje, kompensacijos turėtų būti mokamos už tam tikrą dalį suvartotos elektros.
„Kalbant apie ateitį, prezidento ir Prezidentūros pozicija jau nuo praeitų metų nuosekliai buvo tokia, kad turime truputį protingiau paruošti paramos schemas, kad jos nebūtų horizontalios kompensuojant viską ir visiems, o atsiradus poreikiui tikslinę paramą tiesiog skirti tiems, kuriems iš tikrųjų reikia“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.
„Todėl buvo pasiūlyti įvairūs variantai, tame tarpe kompensuoti iki tam tikro kilovatvalandžių lygio. (...) Tikėkimės, kad Vyriausybėje apie tai yra galvojama, ir jeigu tokios kainos vėl būtų neadekvačios ir prireiktų tokių instrumentų, kad jie būtų labiau išmanūs, labiau pritaikyti poreikiams ir neeikvotų visų mūsų lėšų iš Lietuvos valstybės biudžeto“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Jis neįvardijo, ar kompensacijos, kaip siūlyta anksčiau, galėtų būti mokamos už iki 150 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį suvartotos elektros.
„Tai yra labiau toks diskusinis klausimas, labiau turbūt pats principas, kad paramą teikti tiems, kuriems ta parama reikalinga“, – teigė J. Neverovičius.
Kompensacijų už elektrą antrąjį pusmetį atsisakyta, įvertinus sumažėjusias didmeninės elektros rinkos kainas ir VERT prognozes antrajam šių metų pusmečiui. Dabar valstybė nekompensuoja žemiau 28 centų tarifo ribos.
Rinkos reguliuotojas praėjusią savaitę patvirtino beveik 19 proc. mažesnį – 22,264 cento (su PVM) už kWh – visuomeninį elektros tarifą, kurį mokės beveik 460 tūkst. šiuo metu nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų.
Vidutinė garantinio tiekimo kaina antrąjį pusmetį turėtų siekti 23,29 cento (su PVM), todėl, pasak ministerijos, jos kompensuoti nereikia.
Finansų ministerijos BNS pateiktais preliminariais duomenimis, sausį–gegužę gyventojų kompensacijoms už elektrą ir dujas išmokėta 232,4 mln. eurų, verslui sausį–kovą už elektrą 5,07 mln. eurų.
Vyriausybė elektros ir gamtinių dujų kompensacijoms šių metų pradžioje skyrė iki 556,8 mln. eurų, iš jų iki 382,8 mln. eurų – buitiniams vartotojams (nuo sausio iki birželio pabaigos) ir iki 174 mln. eurų – įmonėms (nuo sausio iki kovo pabaigos).
2023 metų biudžete visiems metams gyventojams už dujas ir elektrą buvo skirta iš viso 812 mln. eurų kompensacijų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė svarstys priemones, kaip sumažinti bankų neveiksnių paskolų skaičių
Vyriausybė trečiadienį svarstys priemones, kurios padėtų sumažinti bankų neveiksnių paskolų apimtis. Siūloma sudaryti geresnes sąlygas parduoti tokias paskolas. ...
-
Vyriausybė svarstys opozicijos pataisas dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai premjerei perduos 50 tūkst. parašų1
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai trečiadienį premjerei Ingridai Šimonytei perduos 50 tūkst. gyventojų parašų surinkusią peticiją, raginančią politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produ...
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai8
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža29
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...
-
Seime pateiktas projektas, kuriuo numatoma efektyvinti valstybės rezervo administravimą ir sudarymą
Antradienį Seime pateiktas Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma efektyvinti rezervo administravimą ir sudarymą bei leisti įgaliotoms institucijoms įsitraukti į kaupiamų maisto produktų įsigijimo procesą. ...