„Turime ginti savo pramonę ir savo darbo vietas, o tai labai kietai daro JAV – kai kuriom prekių grupėm taikomi 2500 proc. muitai, todėl nėra šansų tokiom prekėm atsirasti jų rinkoje iš svetur. (...) Pereiname į tokią suskaldytą ekonomiką, iš esmės, ir ji tokia liks, tad reikia prie jos adaptuotis. Galimai ir mums reikės izoliuotis, kad išsilaikytume“, – pirmadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo V. Janulevičius.

„Nemanau, kad Donaldo Trumpo sprendimai (dėl muitų – ELTA) yra geras globaliai ekonomikai, bet šiandien dienai, jei JAV išsilaikys pati, sugebės pritraukti bei surinkti pinigus dėl didžiulės savo prekybos erdvės, jie per 5 ar 6 metus stipriai atsistos ant kojų“, – teigė verslo atstovas.

Anot jo, trečiosios šalys, tokios kaip Kinija, stipriai remia savo vietinių gamintojų eksportą, kas lemia, jog perteklinis kiekis jų prekių atsiranda ES rinkoje. Todėl Europa, jo manymu, turi skirti didesnį dėmesį savo pramonei – skirti daugiau pinigų inovacijoms ir su jomis susijusių prekių gamybai.

„Turime skirti daugiau pinigų inovacijoms – gaminti pigiau ir geriau, kad tos žinios ir pati gamyba liktų ES. Mūsų problema visada buvo, kad mes išleisdavome labai daug pinigų tyrimams. Juos atlikdavome, atrasdavome, tačiau sukurtas technologijas atiduodavome Kinijai, nes ten gaminti labiau apsimoka. (...) Tikiuosi, kad grįžtame prie ištakų ir ES bei Lietuva eis tuo keliu“, – reziumavo V. Janulevičius.

ELTA primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas ir ES vadovė Ursula von der Leyen liepos pabaigoje susitiko Škotijoje, lemiamoms deryboms dėl transatlantinės prekybos, kur su išimtimis bei įsipareigojimais buvo sutarta dėl 15 proc. muito eksportui iš Europos.

Dešimtims šalių praėjusią savaitę įsigaliojo didesni JAV muitų tarifai, kurie smarkiai padidino įtampą, susijusią su prezidento D. Trumpo plataus masto pastangomis pertvarkyti pasaulinę prekybą.

Įsigaliojus D. Trumpo praėjusią savaitę pasirašytam vykdomajam įsakui, JAV muitai prekybos partneriams padidėjo nuo 10 proc. iki 15-41 proc.

Daugeliui produktų iš tokių ekonomikų kaip Europos Sąjunga, Japonija ir Pietų Korėja dabar taikomas 15 proc. tarifas, net ir po to, kai su Vašingtonu buvo sudaryti susitarimai, siekiant išvengti gresiančių didesnių muitų.

Tačiau kitoms šalims, pavyzdžiui, Indijai, taikomas 25 proc. muitas, kuris per tris savaites bus padvigubintas, o Sirijai, Mianmarui ir Laosui taikomas stulbinantis 40-41 proc. tarifas.

Naujausia „abipusių“ muitų banga, kuria siekiama kovoti su, Vašingtono nuomone, nesąžininga prekybos praktika, išplečia priemones, kurias D. Trumpas įvedė grįžęs į prezidento postą.

Kinijos įtaką Europos pramonei švelnintų ES narių investicijos į gynybą

Augančią Kinijos pramonės įtaką Europos Sąjungoje (ES) švelnintų didesnės bendrijos šalių narių investicijos į gynybą, sako Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

(Gynybos pramonė – ELTA) yra vienintelė sritis, kurioje mes galime plėstis ir nebijoti konkurencijos iš Kinijos. 

Augančią Kinijos pramonės įtaką Europos Sąjungoje (ES) švelnintų didesnės bendrijos šalių narių investicijos į gynybą, sako Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Anot jo, kiniškų prekių importas į ES vien pirmąjį šių metų pusmetį augo 9,6 proc., o tai esą atsilieps ir vietinių gamintojų produkcijai.

„(Europos – ELTA) pramonėje, ko gero, vienintelė vieta, kurioje kiniškų prekių gali nebūti, yra karinė pramonė arba gynybos pramonė. Ir Europos pramonė, pradedant nuo „Volkswagen“, kuris uždarinėja gamyklas ir perdarinėja (…) tam tikroms gynybinėms transporto rūšims, taip ir mes Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje turime žiūrėti, ruoštis ir būti pasiruošę“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė V. Janulevičius.

„(Gynybos pramonė – ELTA) yra vienintelė sritis, kurioje mes galime plėstis ir nebijoti konkurencijos iš Kinijos.  Nes visos kitos bendradarbiaujant ir judant į kažkokį taikos susitarimą – matyt, vartai bus atidaryti dar labiau“, – tikino V. Janulevičius.

Dėl to, pasak jo, didžiosios Europos šalys privalo į gynybą investuoti pakankamai vidinių resursų, kad nebūtų priklausomos nuo trečiųjų šalių.

„Baltijos šalys, būdamos priekyje, privalo turėti savo dalį gikluotės, tokiu būdu išlaikydamos pramonę“, – sakė V. Janulevičius.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.