- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užimtumo tarnyba (UŽT) sako, kad nors kasmet aukštąjį išsilavinimą turinčių bedarbių skaičius mažėja, tačiau aukštosios ir profesinės mokyklos vis tiek rengia ne tuos specialistus, kurių rinkai labiausiai reikia, praneša LNK.
Tomas Dabašinskas sukaupęs jau dešimtmetį vadovavimo patirties. Šiuo metu vadovauja vienai iš informacinių technologijų įmonių Lietuvoje. Jis sakė, kad per tą laiką gerokai pasikeitė atėjusių įsidarbinti lūkesčiai. Jis neslėpė, kad darbo pokalbyje jaunimas pirmiausia išdėsto savo reikalavimus.
Pasak pašnekovo, jauni darbuotojai šiandien nori būti laisvi ir nepriklausomi, svarbus ne algos dydis, bet įmonės, kurioje siekiama įsidarbinti, įvaizdis.
„Kad tai būtų ne tiesiog pinigų kalimo mašina, bet kad ta kompanija nuveiktų kažką daugiau“, – sakė T. Dabašinskas.
O jaunų specialistų, ypač informacinių technologijų srityje, rasti sunku. Įmonei darbuotojus tenka užsiauginti patiems. Sako, apmoko ir įdarbina studentus.
„Yra žmonių, kurie tik baigę universitetą, nori ir toliau tobulėti. Yra ir kurie nenori tobulėti. Čia reikia atsirinkti žmones“, – aiškino T. Dabašinskas.
Tai, kokias studijų kryptis renkasi jaunimas, tik iš dalies atitinka rinkos poreikius. Su tuo susijusi ir naujausia statistika. Liepą į UŽT kreipėsi 20 proc. daugiau jaunimo iki 24 metų. Bedarbių gretas papildė dar 4,5 tūkst. Kasmet vasaros viduryje į UŽT kreipiasi nauji universitetų ir kolegijų absolventai. Šiemet jie sudarė maždaug penktadalį naujai besiregistruojančių.
Deja, specialistai sako, kad vien diplomas nieko nereiškia.
„Vieni svarbiausių punktų, nuo ko priklauso, ar tu rasi darbą ir kaip greitai, – ne tik išsilavinimas, bet ir ką tu nuveikei bestudijuodamas. Labai svarbu studijų metu sukaupti reikšmingos, svarios, darbinės patirties“, – kalbėjo „CV-online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Vieni svarbiausių punktų, nuo ko priklauso, ar tu rasi darbą ir kaip greitai, – ne tik išsilavinimas, bet ir ką tu nuveikei bestudijuodamas.
Per mėnesį informacinių technologijų specialistams darbdaviai paskelbė per tūkstantį darbo pasiūlymų. Paklausūs paslaugų, finansų, transporto, inžinerijos, statybos specialistai. Visi šie pasiūlymai skirti aukštąjį išsilavinimą turintiems žmonėms.
„Poreikis yra aukštas, darbo pasiūlymų skaičius yra stipriai augantis. Turime rekordinius kiekius“, – sakė R. Karavaitienė.
Tačiau jaunuoliai vis dar veržiasi į socialinius mokslus, nepaisydami tokių specialistų pertekliaus ir neatsižvelgdami į darbo rinkos poreikius.
Reguliuoti socialinių mokslų srities specialistų srautus rinkoje bando Švietimo ministerija. Šiemet šioje srityje buvo sumažintas valstybės finansuojamų vietų skaičius. Ministerija sakė, kad tuos srautus reguliuos ir ateityje.
„Tikimės sukurti planavimo sistemą, kuri būtų pagrįsta daugiau skaičiais. Pirmiausia norėtume ten, kur valstybė yra darbdavys, – slauga, medicina, pedagogika ir pan. – vietas planuoti labai tiksliai, nes žinome, kiek reikės specialistų, kiek šiuo metu dirba, kokie jų krūviai, kada išeis į pensiją“, – komentavo švietimo viceministras Gintautas Jakštas.
Valdžia drastiškų priemonių imtis nežada, tačiau jau svarsto konkrečias priemones, kurios padėtų patenkinti rinkos poreikius.
„Ten, kur įsidarbinimo rodikliai aukšti, būtų iki 5 proc. didinamos valstybės finansuojamos vietos. Kur įsidarbinimo rodikliai maži – mažinama iki 5 proc.“, – sakė G. Jakštas.
Šiuo metu Lietuvoje yra 45,5 tūkst. jaunų, iki 29 metų žmonių, kurie neturi darbo. Tiesa, esant didžiuliam darbuotojų poreikiui, žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, UŽT ilgai neužsibūna – įsidarbina maždaug per du mėnesius.
Daugiau problemų kelia kita dalis jaunų bedarbių.
„Apie 55 proc. jų yra visiškai be jokio profesinio pasirengimo, t. y., nekvalifikuoti jauni žmonės“, – teigė UŽT direktorė Inga Balnanosienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ragina stojančiuosius dalyvauti šiuo metu vykstančiame papildomame priėmime į aukštąsias mokyklas. Universitetai ir kolegijos laukia būsimų inžinierių, informatikų, pedagogų, slaugytojų. Beveik visose studijų kryptyse dar liko valstybės finansuojamų vietų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: Lietuvoje nuo kovo vidurio pirmąkart sumažėjo degalų kainos
Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 0,6 proc., o dyzelinas – 1,4 procento. Pastarąjį kartą tiek benzino, tiek dyzelino vidutinės kainos buvo sumažėjusios kovo viduryje. ...
-
T. Povilauskas: Lietuvos ekonomikos augimas, palyginti su kitomis ES šalimis, atrodo gerai1
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjung...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Valstybės pajamos per tris mėnesius augo 5,6 proc., PVM įplaukos mažėjo 1,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per tris šių metų mėnesius gavo 4,06 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 5,6 proc. (215,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia Finansų ...
-
A. Armonaitė su Airijos valdžia ir verslu aptars investicinės plėtros galimybes2
Airijoje viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su potencialiais investuotojais aptars glaudesnį bendradarbiavimą technologijų srityje, pranešė ministerija. ...
-
M. Navickienė: SADM siūlo griežtomis kvotomis riboti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje1
Vidaus reikalų ministerijai siūlant griežtinti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė mano, kad tarp ribojimų galėtų būti ir sugriežtinta kvota iš trečiųjų šalių įdarbinamiem...
-
Uostamiestyje bedarbių skaičius mažėja2
Uostamiestyje pernai užregistravo beveik 21 tūkst. miestiečių, ieškančių darbo, tačiau iki šios dienos bedarbių sumažėjo kone perpus. Moterys darbinosi į paslaugų, administravimo darbo vietas, o vyrų grupėje dominavo pramoninių pas...
-
M. Navickienė: galime tikėtis, kad minimali mėnesinė alga viršys 1 tūkst. eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad 2025 m. minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų viršyti 1 tūkst. eurų. Tačiau, anot jos, diskusijos dar vyksta ir dėl to turi sutarti socialiniai partneriai, o vėliau sprendimą g...
-
Banko analitikai nekeičia šių metų Lietuvos BVP prognozės – augs 1,5 proc.1
SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., o 2025 metais – 2,8 procento. ...
-
Prasideda pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas
Ketvirtadienį prasideda vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje – pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas. ...