Du trečdaliai vegetuoja

"Scorify", įvertinęs įmones pagal 2019 m. ir 2018 m. bankroto požymius ir faktinius įmonių bankrotų skaičius, konstatavo, kad per metus nuo pandemijos pradžios pernai kovą bankroto procesą turėjo pradėti 2 113 Lietuvos įmonių, nors bankrutavo tik 669 įmonės.

Prieš dvejus metus, 2019 m., Lietuvoje bankroto procedūras pradėjo arba bankrutavo 2 571 įmonė, bankroto požymių turėjo 20 proc. įmonių, vertinamų kaip aukščiausios rizikos, ir beveik 4 proc. įmonių turinčių aukštesnę riziką nei vidutinę. O pernai tokių įmonių atitinkamose rizikos klasėse buvo jau tik 12 proc. ir 2 proc.

"Tai reiškia, kad daliai įmonių įprastomis sąlygomis jau turėjo būti paskelbtas bankrotas, – komentavo "Scorify" vadovas Žilvinas Milerius. – Nors bankroto rizikos reitingai rodo rizikingiausias, sudėtingiausioje situacijoje esančias įmones Lietuvoje, tačiau ne visos rizikingiausios įmonės būtinai bankrutuoja. Dalis įmonių suranda resursų ir sprendimų išeiti iš situacijas, kitos vegetuoja dar keletą metų."

Pasak "Scorify" vadovo, iki pandemijos dažniausia bankrotus inicijuodavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ar Sodra: verslo įmonės retai nori užsiimti ištęstomis ir daug laiko bei energijos eikvojančiomis bankroto procedūromis, o labiau linkę partnerių skolas nurašyti į nuostolius.

Tokie vaikščiojantys numirėliai, bandydami vykdyti veiklą dėl apyvartinių lėšų trūkumo, stabdo tarpusavio mokėjimus ir perkelia savo problemas kitoms įmonėms.

Todėl susiklostė taip, kad Lietuvoje bankrotų inicijavimo funkciją buvo perėmusios valstybės institucijos, kurios inicijuodavo bankrotų procesą ir kaip sanitarai prisidėdavo prie visos rinkos sveikatos bei skaidrumo. Tuo metu kiti proceso dalyviai taip pat atgaudavo dalį skolų. Tačiau, pandemijos metu atsiradus galimybei atidėti sumokamus mokesčius ir juos išdėstyti per artimiausiu ketverius metus, VMI ir Sodra bankrotų inicijavimo apimtis žymiai sumažino.

"Verslas turi daugiau rūpesčių, nei rūpintis nemokiais klientais, o dėl galimybės atidėti mokesčius VMI ir Sodra nebeturi priežasties inicijuoti bankrotus. Tuo metu tokie vaikščiojantys numirėliai, bandydami vykdyti veiklą dėl apyvartinių lėšų trūkumo, stabdo tarpusavio mokėjimus ir perkelia savo problemas kitoms įmonėms. Iš principo, tokios įmonės iškreipia ekonomikos sveikatą – tokį reiškinį galima palyginti su lėtiniu uždegimu organizme, kuris negydomas, bet gali išlįsti pačiu netinkamiausiu metu", – komentavo Ž.Milerius.

56 tūkst. neveikiančių

"Scorify" analitikai pastebi, kad praėjusių metų gruodžio pradžioje prasidėjo aktyvesnis įmonių išregistravimo procesas – jeigu anksčiau per mėnesį buvo išregistruojama apie 300 įmonių, tai metų pabaigoje šis skaičius išaugo iki 500 įmonių per mėnesį – tiek jų buvo ir vasario mėn. "Išregistruojamų dėl bankroto įmonių skaičius dėl nevykstančių bankroto procesų sumažėjo du kartus, iki vidutiniškai 121 įmonės per mėnesį (dar pernai šis skaičius siekė 286 įmones per mėnesį), tad šiuo metu išregistruojamos nevykdančios veiklos įmonės, tačiau nepatekusios į bankroto procedūras.

"Skaičiuojame, kad nevykdančių veiklos įmonių šiuo metu Lietuvoje gali būti iki 56 tūkst.", – teigė Ž.Milerius.

Įmonių apžvalga rodo, kad bankrotų apimtys ir toliau nenatūraliai laikosi ypatingose žemumose (43 bankrutuojančios įmonės ir nei vieno paskelbto bankroto vasario mėnesį), o VMI ir Sodra taip pat neinicijuoja šių procesų, kas buvo įprasta iki pandemijos.

"Pernai metų sausio mėnesį bankrotas buvo pradėtas 100 įmonių, o 44 paskelbtos kaip bankrutavusios", – lygindamas bankrotų skaičius komentavo duomenų analitikos bendrovės vadovas.

Prastėja ir reitingai

Be to, įmonių rizikos reitingai nuo šių metų pradžios tolygiai prastėja – vasario mėnesį įmonių su per metus pablogėjusiais reitingais dalis išaugo iki 47 proc. Šiuo metu kas antra Lietuvos įmonė turi prastesnį rizikos reitingą nei prieš karantiną, 28 proc. įmonių rizika sumažėjo, o 25 proc. – nesikeitė.

"Sumažėjusios rizikos įmonių dalis nesikeičia jau pusė metų – tai reiškia, kad beveik trečdalis verslo išlaiko iš esmės stabilią būklę ir ją gerina. Tačiau mažėja įmonių, kurių reitingai nesikeitė per metus, tai reiškia, kad mažėja įmonių skaičius, kurios dėl pandemijos nepatyrė jokių pokyčių, – teigia "Scorify" vadovas Ž.Milerius. – Kol kas optimistiškai nuteikia tai, kad neauga rizikingiausių įmonių dalis. Šis skaičius nusistovėjo ties 1 proc. visų reitinguojamų įmonių. Kita vertus, aukštesnės rizikos įmonių dalis per metus išaugo 4 procentiniais punktais, ir dabar sudaro 14 proc. visų reitinguojamų įmonių."

Pasak jo, Vyriausybei toliau atlaisvinant karantiną, įmonių prastovose toliau mažės – didžiausi jų skaičiai buvo fiksuoti sausio viduryje, kai apie prastovas buvo pranešę apie 15 tūkst. įmonių. Vasario pabaigoje 3,5 tūkst. įmonių grįžo iš prastovų, ir šis skaičius toliau mažėja. Kovo pirmojoje pusėje vis dar 10 tūkst. įmonių buvo paskelbę prastovas.

Milijonų paketai

Pirmajame pagalbos verslui pakete, kuris veikia nuo sausio 20 d., subsidijoms numatyta 150 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 30 mln. eurų. Šiuo metu rengiamas ir antrasis 70 mln. eurų vertės subsidijų paketas, kuris bus skirtas labiausiai nukentėjusioms įmonėms.

Parama verslui lūkesčių nepateisina

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms jau paskirstyta 27 mln. eurų subsidijų, o paraiškų, pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, gauta už 52 mln. eurų. Tačiau paramos dalybos iš naujo 150 mln. eurų valstybės subsidijų paketo kol kas verslo lūkesčių nepateisina.

"Lūkesčiai buvo didesni, ypač turint omenyje pirmojo karantino metu išmoktas pamokas. Matome, kad vis dėlto procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip galėtų vykti. Turint omenyje, kad antrasis karantinas yra gerokai ilgesnis nei pirmasis, tikrai yra tam tikrų klausimų, ar kai kuriuose sektoriuose neprasidės negrįžtami procesai, – komentavo "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas. – Lūkesčiai atėjus naujai Vyriausybei buvo sukelti gana aukštai, bet matome, kad realybė grąžino ant žemės."

Finansų analitikas Marius Dubnikovas išskiria porą problemų – ribojamą įmonių, kurios gali gauti paramą, dydį ir itin mažas joms skiriamas paramos sumas: "Problema ta, kad ribojamas verslo dydis, sakykime, didesni verslai šitos paramos negauna ir dėl to iš 150 mln. yra padalyti tik 27 mln. Kita problema, kad tos paramos skaičius yra per mažas, nes gana didelės įmonės, net tarp tų mažų, gauna po vieną ar kelis tūkstančius eurų paramos ir šiuo atveju tai nėra parama. Dėl pandemijos uždarytas verslas turėtų gauti daugiau, nes tai neduoda rezultato, į kur yra parama nukreipta."

Tvirtinant pirmąjį paramos paketą A.Armonaitė teigė, kad kriterijai paramai bus minimalūs ir už paramos skirstymą atsakingos institucijos patikės įmonių deklaruojamu pajamų kritimu. Tačiau, praėjus porai mėnesių nuo paketo starto, ministrė institucijų vadovams išreiškė nepasitenkinimą, kad parama skirstoma per lėtai, ir tvirtino, kad su pertekliniais patikrinimais susiduria pačios smulkiausios įmonės.

"Aš pasakysiu labai paprastai – kai yra karas, reikia šovinius dalyti, o vėliau išsiaiškinti, ar tie šoviniai išdalyti teisingai. Šiuo atveju greitis yra labai aktualus, nes iš tiesų paramos nepasiekimas atsivers į kitą pusę – po kiek laiko matysime gerokai padidėjusius nedarbo rodiklius", – perspėjo M.Dubnikovas.

KD, BNS inf.