„Didesnis turtas, kurį žmonės draudžiasi, galėtų ir turėtų būti apmokestinamas, galėtų būti vienas iš (gynybos finansavimo – BNS) šaltinių“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.

Siekiant didinti gynybos finansavimą Finansų ministerija liepą parengė vadinamojo Saugumo įnašo įstatymo projektą, numatantį dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc.

Pasak K. Budrio, saugumo įnašo modelis turėtų būti socialiai teisingas, netaikomas draudimo sutartims už pagrindinį būstą.

„Vyriausybė parengusi projektą akcentavo, kad nebus apmokestinamos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys toje apimtyje. Iš prezidento pozicijų turėtume to socialinio jautrumo laikytis, turbūt, ir pagrindinio būsto atžvilgiu“, – teigė vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„Tai neturėtų būti mūsų taikiniu“, – pabrėžė jis.

Iš prezidento pozicijų turėtume to socialinio jautrumo laikytis, turbūt, ir pagrindinio būsto atžvilgiu.

Draudimo mokesčio projektas parengtas atskirai nuo anksčiau šiemet priimtų iniciatyvų didinti mokesčius, siekiant 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo.

Vis dėlto, projektas neturi palaikymo valdančiojoje koalicijoje – Seimo pirmininkė ir valdančiųjų liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę tvirtino, jog nėra galimybių priimti tokį mokestį šiame Seime, o Liberalų sąjūdis šiam vadinamajam saugumo įnašui nepritars.

Savo ruožtu finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį sakė, kad jei pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių nebūtų priimtas, politikams reikėtų prisiimti atsakomybę ir pateikti alternatyvų sprendimą, kaip padidinti išlaidas gynybai.