„Neabejoju, kad kiekviena institucija privalo rūpintis antikorupcinės aplinkos kūrimu ir valdyti galimas rizikas. Paprašius STT atlikti analizę, įtarimai pasitvirtino dėl galimo piktnaudžiavimo. Šiuo konkrečiu atveju tai nustatyta 2020-aisiais deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir pasėlius tiesioginėms ES išmokoms gauti. Konsultuosimės su STT, kokie turi būti priimti teisės aktai ir kokių veiksmų imtis, kad būtų pašalintos piktnaudžiavimo tarnyba galimybės. Taip pat toliau bus tęsiami pradėti tyrimai. Netoleruotina, kai įstaigų darbuotojai ir jų artimieji, naudodamiesi jiems prieinama informacija, pretenduoja gauti europinę paramą, nors nevykdo jokios žemės ūkio veiklos,“ – sako Kęstutis Navickas.

STT vertinimas parodė, kad 2020 m. 3 607 ŽŪM ir jai pavaldžių organizacijų darbuotojai bei jų giminaičiai deklaravo pasėlius ES išmokoms gauti. Bendra parama šiems asmenims viršijo 20,5 mln. Eur. Daugiausiai jų – 7,77 mln. Eur gavo Nacionalinės žemės tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai bei jų giminaičiai.

Antikorupciniu požiūriu išskirtos rizikos: 42-ų ŽŪM pavaldžių darbuotojų ir jų giminaičių deklaruotose valdose valstybinė žemė sudarė per 50 proc.; 61 – valstybinė žemė sudarė nuo 30 iki 50 proc.; 408 deklaravo pievas ir ganyklas neturėdami gyvulių, tikėtina, realiai nevykdė žemės ūkio veiklos.