Daugiau nereikės niekuo rūpintis, nes būna, kad žmonės pamiršta pateikti prašymą. Kiti galvoja, kad anksčiau pateiktas prašymas galioja neterminuotai, todėl antrą kartą nepateikia ir negauna išmokos.

– Taigi, įsigaliojus naujai tvarkai, net jeigu esi registravęsis „Sodros“ sistemoje, prašymą vis tiek reikia pateikti?

– Taip. Ši prašymų tvarka yra nauja ir naujų prašymų formas reikia pateikti iš naujo.

– Tai galima padaryti ir nesergant?

– Taip.

– Kiek žmogus gali vėluoti pateikti prašymą?

– Pašalpa gali būti apskaičiuota už metus.

– Nedarbingumo išmoka pagal naują tvarką žmogų pasieks automatiškai?

– Taip.

– Kiek tai laiko paprastai užtrunka?

– Jei atvejis standartinis, žmogus turi tik nedarbingumo pažymėjimą ir pateikė prašymą, pinigus pervedame į sąskaitą per 15 darbo dienų.

– LRT RADIJO klausytojas teiraujasi, ar nauja tvarka galioja ir statutiniams pareigūnams?

– Statutiniams pareigūnams galioja ta pati tvarka. Prašymą užteks pateikti vieną kartą.  

– Ką patartumėte žmonėms, kurie nelabai naudojasi elektroninėmis sistemomis?

– Tie, kurie nesinaudoja, turi atvykti į mūsų teritorinį skyrių dabar arba susirgę.

– Kokiais atvejais prašymo duomenis reikės pakeisti?

– Pavyzdžiui, moterims ištekėjus ir pakeitus pavardę, pasikeitus sąskaitos numeriui. Bet iš esmės, jei niekas nesikeis, jis galios neterminuotai. Dabar tokių prašymų jau turime apie 20 tūkst.

– Naujoji tvarka galios ir norint gauti slaugos pašalpą?

– Taip, tai galioja ir sergant, ir slaugant.

– Kokiems žmonėms ir kokio dydžio ligos pašalpos apskritai priklauso?

– Priklauso tiems asmenims, kurie turi bent trijų mėnesių stažą per paskutinius metus arba šešių mėnesių per paskutinius dvejus metus. Tada žmonės draudžiami ligos draudimu ir jiems nuo trečios iki septintos dienos priklauso 80 proc. ligos pašalpa, o pirmas dvi dienas apmoka darbdavys. Minimali pašalpa bet kokiu atveju siekia apie 5 eurus už vieną dieną,  maksimali – apie 50 eurų už vieną dieną.

Žinoma, yra grupė asmenų (t. y. su verslo liudijimais ir individualią veiklą vykdantys asmenys), kurie kol kas, kol neįsigaliojo nauji ligos draudimo įstatymai, ligos draudimu nedraudžiami. Ta situacija nuo kitų metų bus ištaisyta, jei įsigalios nauji įstatymai. Tada netgi tie asmenys turės galimybę gauti ligos pašalpą.

– Ar „Sodra“ bendradarbiauja su medikais? Ar jie turėtų pacientą informuoti apie naują tvarką?

– Mes tikrai bendradarbiaujame su medicinos personalu. Bet reikia suprasti, kad gydytojai turi daug savo darbų ir ne visada prisimena įspėti. Pripažinkime, kad pagrindinis medikų darbas – gydyti žmones. Mes esame paruošę lankstinukų, kurie bus padėti prie gydytojų kabinetų.

– Kokį dokumentą reikia turėti „Sodroje“, jei žmogus prašymą pateiks ten?

– Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą. Taip pat reikės padiktuoti sąskaitos numerį.

– Patogi naujovė laukia ir pastaruoju metu užsienyje dirbusių ir į Lietuvą grįžusių mūsų tautiečių. Kas keičiasi?

– Jie pateikdami prašymą gali pažymėti, kokioje šalyje dirbo, o mes tada paprašysime tos šalies duomenų apie jų stažą. Pasitaiko, kad grįžta žmogus į Lietuvą, padirba vieną mėnesį, suserga. Lyg ir nepriklauso jam ligos pašalpa, nes Lietuvoje jis dirbo tik mėnesį. Bet jis gali būti dirbęs kitoje šalyje ir tada jam pašalpa jau priklausytų.

– O pensininkams ar reikia nueiti į „Sodrą“?

– Jei pensinio amžiaus žmonės dirba, jie taip pat turi pateikti prašymą gauti ligos pašalpą. Lietuvoje dirba apie 10 proc. pensininkų, tad jie turi galimybę gauti ligos išmoką. Taigi jiems taip pat galioja nauja tvarka.