- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Situacija: atsiskaitymai virtualiosiomis valiutomis yra visiškai legalūs, o Lietuvoje jau registruota daugiau nei 250 įmonių, kurios užsiima jų keitimu.
-
Patarimas: S. Tamulionio teigimu, atmesti pasiūlymą verta tik vienu atveju – jei klientas nori atsiskaityti virtualiąja valiuta iš trečiųjų asmenų sąskaitos.
Vargu ar rasime žmogų, kuris šiais laikais negirdėjo apie virtualiąsias valiutas, dar vadinamas kriptovaliutomis. Tačiau tikrai surasime daugybę verslų, kuriems pasiūlymas už prekes ar paslaugas atsiskaityti virtualiąja valiuta sukels lengvą šoką ir klausimų, ar Lietuvoje tai legalu, o gal susidūriau su sukčiais?
Finansų ekspertas atsako, kokiu atveju reikėtų tokio pasiūlymo nepriimti. „Nors garsiai nuskambėję pasiūlymai už bitkoinus parduoti butą, automobilį ar kavos puodelį greičiausiai buvo reklaminis triukas, šiais laikais atsiskaityti virtualiąja valiuta – joks stebuklas. Užsienio valstybėse yra virtualiųjų valiutų bankomatų, Lietuvoje taip pat yra galimybė pirkti ir parduoti virtualiąją valiutą bankuose – tai visiškai legalu“, – sakė finansų apskaitos ir teisinių paslaugų bendrovės „Meso group“ vadovas Simonas Tamulionis.
Pasak eksperto, sunerimti ir atmesti pasiūlymą verta tik vienu atveju – jei klientas nori atsiskaityti virtualiąja valiuta ne iš savo, bet trečiųjų fizinių ar juridinių asmenų sąskaitos, nesuteikdamas jokios papildomos informacijos apie savo sąsajas su šia trečiąja šalimi.
Kol kas Lietuvos rinkoje ši priemonė funkcionuoja labiau kaip investicijų forma, o ne atsiskaitymo vienetas.
„Ne paslaptis, kad virtualioji valiuta dažnai naudojama pinigų gavėjui paslėpti – pinigams plauti. Tad šiuo atveju atsisakyti tokių sandorių, kai sumos yra didelės, reikia ne dėl pačios valiutos, bet dėl įtartino atsiskaitymo būdo. Dažnai patikrinimo atvejais mokestinė našta gali atitekti pinigų gavėjui, o ne mokėtojui“, – teigė S.Tamulionis.
Atsiskaitymo virtualiąja valiuta procedūros niekuo nesiskiria nuo finansinių operacijų kitomis valiutomis – tiesiog buhalterijoje į apskaitą įtraukiama papildoma sąskaita ir atliekami panašūs veiksmai, kaip ir atsiskaitant eurais, doleriais, svarais sterlingais, rupijomis, šekeliais ir t.t.
Simonas Tamulionis. Asmeninio archyvo nuotr.
Pasak finansų eksperto, didžiausia rizika į bendrovės trumpalaikį turtą įtraukus virtualiąją valiutą – gerokai didesni nei įprastų valiutų kurso svyravimai.
„Svyravimai yra nesvetimi ir įprastoms valiutoms, pavyzdžiui, dolerio-euro kurso kitimas šiais metais viršijo 15 proc. euro nenaudai. Tačiau kriptovaliutų pokyčiai registruojami kartais, pavyzdžiui, bitkoino vertė per tą patį laikotarpį nukrito daugiau nei trimis kartais“, – pasakojo S.Tamulionis.
Atsiskaitymai virtualiosiomis valiutomis yra visiškai legalūs, o Lietuvoje jau registruota daugiau nei 250 įmonių, kurios užsiima jų keitimu. Pasak S.Tamulionio, kol kas Lietuvos rinkoje šis instrumentas funkcionuoja labiau kaip investicijų forma, o ne atsiskaitymo vienetas.
Besidomintys finansų rinkomis neabejoja, kad kriptovaliutos yra ateities valiutos, galiausiai pakeisiančios esamas, todėl svarbiu rodikliu tampa apskaita. Anot jo, gaunantieji pelno iš virtualiųjų valiutų rinkos turi tvarkyti savo finansus taip, kaip nurodyta įstatymuose.
„Nuolat keičiasi tiek Lietuvos, tiek kitų šalių teisinės bazės, atsiranda vis naujų šių valiutų reglamentavimo subtilybių, kurias būtina žinoti kiekvienam verslui, naudojančiam kriptovaliutas įvairioms operacijoms. Įmonėms svarbu tiksliai tvarkyti savo finansines operacijas, laikytis tam tikrų apskaitos gairių. Tai tinkamai padaryti gali šią sritį išmanantys buhalterinės apskaitos paslaugas teikiantys specialistai“, – pažymėjo pašnekovas.
Neteikia ataskaitų
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atlikusi Lietuvoje įsteigtų virtualiųjų valiutų operatorių paslaugas teikiančių bendrovių strateginę sektorinę analizę, nustatė, kad iš 195 išanalizuotų operatorių apie 90 proc. jų neteikia privalomos informacijos FNTT. Tokia analizė buvo atliekama siekiant įvertinti su virtualiosiomis valiutomis susijusią veiklą ir jos keliamą riziką.
Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) nuostatas, virtualiųjų valiutų operatoriai FNTT turi pranešti apie paskirtus vadovaujančius asmenis, atsakingus už pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su FNTT, taip pat apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, teikti pranešimus apie grynųjų pinigų / virtualiosios valiutos operacijas, kurių suma lygi arba viršija 15 tūkst. eurų.
„Didžiausias virtualiųjų valiutų operatorių steigimosi Lietuvoje šuolis stebimas 2022 m. Iki šių metų spalio mėnesio vidurio apie savo veiklos pradžią informavo jau 788 įmonės. Tačiau beveik 90 proc. analizuotų bendrovių nė karto neteikė FNTT informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar operacijas, lygias ar viršijančias 15 tūkst. eurų. Įžvelgiame riziką, kad, netinkamai įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones, gali atsirasti terpė vykdyti nusikalstamas veikas“, – sakė FNTT direktorius Rolandas Kiškis.
Pasak R.Kiškio, tokias rizikas iš dalies patvirtina ir atlikti planiniai virtualiųjų valiutų operatorių paslaugas teikiančių bendrovių patikrinimai, kurie parodė, kad bendrovės įgyvendina ne visas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, o kai kurių bendrovių veikloje yra rimtų prevencijos spragų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažiausia metinė infliacija Baltijos šalyse balandį išliko Lietuvoje, didžiausia – Estijoje
Mažiausia metinė (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Lietuvoje, o didžiausia Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
R. Pocius: tiekėjai negalėjo iš vartotojų reikalauti grąžinti lėšų už nutrauktas sutartis2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius kartoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai ir iki praėjusių metų vasaros negalėjo gyventojams, mažoms bei labai mažoms įmonėms numatyti sutarčių nutraukimo, tiekėjo ke...
-
„Via Lietuva“ ruošiasi pradėti pernai sausį įgriuvusio tilto Kėdainiuose rekonstrukciją5
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija, LAKD) ruošiasi pradėti rekonstruoti 2023 metų sausį įgriuvusį tiltą per Nevėžį Kėdainiuose. ...
-
LAT: teismas turės iš naujo nagrinėti, ar e. tollingo sistemos rangovė pasirinkta teisėtai
Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiaus...
-
Vilniečius už balandį pasieks perpus mažesnės sąskaitos3
Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. ...
-
R. Pocius: gamtinių dujų kainos antrą pusmetį gyventojams turėtų likti panašios2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad gamtinių dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį gyventojams turėtų išlikti panašios į esančias balandį–birželį, arba tokios pat. ...
-
Balandį – suderinta 0,4 proc. metinė, 0,3 proc. mėnesio infliacija1
Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento. ...
-
Kas ir kiek mokės už įvažiavimą į Senamiestį?76
Aiškėja, kad už įvažiavimą į Kauno senamiestį teks mokėti tiems, kurie šią vietą tiesiog kerta tranzitu. Jei automobilis paliekamas stovėti, mokestis bus imamas kaip už parkavimą. ...
-
Lošimų priežiūros tarnybos vadovas dėl gero darbo paskirtas naujai kadencijai be konkurso10
Finansų ministrė Gintarė Skaistė be konkurso paskyrė Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovą Virginijų Daukšį naujai kadencijai vadovauti įstaigai, tai padaryti leido labai geras tarnautojo veiklos įvertinimas, o sprendimui skirti j...
-
Seime – siūlymas sudaryti palankesnes sąlygas pluoštinių kanapių produktų įvežimui į Lietuvą3
Seimas imasi svarstyti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pateiktas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įvežti į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pluoštini...