Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, pirmadienį gautas 31 metų moters pranešimas, kad kovo 18 dieną į nurodytą sąskaitą už norimus įsigyti batus ji pervedė 235 eurus. Tačiau prekės taip ir negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Taip pat policijai buvo pranešta, kad pirmadienį, apie 11.10 val., Vilniuje, nepažįstami asmenys, įtikinę 61 metų moterį investuoti per investavimo platformą, iš jos banko sąskaitos apgaule išviliojo 4 556 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Vilniaus apskrities policija sako, kad didesnė dalis nukentėjusiųjų nuo investicinių sukčiavimų apie investavimą supranta mažai, tačiau yra girdėję, kad galima pasakiškai praturtėti. 

Nusikaltimo schema paprasta: dažniausiai socialiniame tinkle žmogus randa skelbimą apie investavimą į kriptovaliutas, paspaudžia nuorodą ir užsiregistruoja, tuomet tą pačią arba kitą dieną jam paskambina asmuo, paprastai kalbantis rusų kalba, prisistato kompanijos brokeriu ar konsultantu, įtikina, kad jo padedamas žmogus turi investuoti į kriptovaliutą ir taip galės uždirbti daug pinigų.

„Žmogus įtikinamas susikurt paskyrą kriptovaliutų keitykloje, iš savo banko pervest eurus į kriptovaliutų keityklą, pakeist eurus į kriptovaliutą ir pervest į sukčiaus nurodytą kripto sąskaitą – neva tokiu būdu jis papildo savo paskyrą. Iš tiesų tą internetinę svetainę sukuria sukčiai, joje neva atvaizduota, kaip keičiasi uždirbamų pinigų kreivė. Deja, žmogus nežino, kad pinigai jau seniai nukeliavę sukčiams“, – sako policija.

Norintiems investuoti, pareigūnai pataria neprarasti kritinio vertinimo – visą laiką pagalvoti, ar žmogus, su kuriuo kalbama, yra tikrai tas, kuo prisistato.

Galima paieškoti informacijos internete, pabandyti susitikti, pasižiūrėti, kur ofisas, pasitikrinti Lietuvos banko svetainėje, ar įmonė turi leidimą verstis tokia veikla.