Vidutinė šeima Didžiojoje Britanijoje per šias Kalėdas išleis apie 660 svarų sterlingų. Maža to, duomenys taip pat rodo, kad dešimtmetis britas turi vidutiniškai apie 238 žaislus, tačiau kasdien jų naudoja tik 12, rašo britų spauda. Tai reiškia, kad milijonai sukauptų paprastų ir elektroninių žaislų (skaičiuojama, kad žaislų pramonė Didžiojoje Britanijoje yra verta beveik 0,5 mlrd. svarų – tiek žaislams kasmet išleidžia tėvai ir artimieji) yra nenaudojami ir kaupia dulkes palėpėse, o galiausiai dauguma jų patenka į sąvartynus.

Su dovanų pirkimo bumu susiduria ir kitos šalys. Šiais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaip prognozuoja pramonės ekspertai, amerikietis šventinėms dovanoms vienam asmeniui išleis vidutiniškai 920 JAV dolerių (pernai ši suma siekė 885 JAV dolerius), o išlaidos dovanoms viršys 1 trln. dolerių. Manoma, kad per praėjusias Kalėdas Australijos gyventojai išleido 400 mln. dolerių 10 mln. nepageidaujamų dovanų, iš kurių daugelis buvo išmesta ir, tikėtina, irgi pateko į sąvartyną.

Sąvartyne galėjo atsidurti ne tik nereikalingos dovanos, bet ir vienkartiniai plastikai, esantys dovanų pakuotėse, vyniojamasis popierius ir dekoracijos. Visa tai teršia mus supančią aplinką ir daro neigiamą poveikį ne tik gamtai, bet ir žmonėms.

„Ekspertai pažymi, kad per pastarąjį dešimtmetį vis daugiau dovanų nuperkama internetu. Daugelis pirkėjų internetu perka žaislus, elektros ir elektroninę įrangą, juvelyrikos dirbinius. Šiuo šventiniu laikotarpiu tarp nereikalingų ir ganėtinai dažnai į buitinių atliekų konteinerius išmetamų daiktų patenka ir elektrinės girliandos bei kitos šventinės dekoracijos“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.

Nebeveikiančios kalėdinės lemputės, girliandos ir kitos šventinės dekoracijos dažniausiai būna nepavojingos atliekos, tačiau jų, kaip ir kitų atliekų, negalima šalinti bet kur. Pavyzdžiui, elektriniuose žaisluose yra įmontuotos baterijos ir akumuliatoriai, kuriuose yra pavojingų medžiagų, todėl netinkamas jų šalinimas kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Svarbūs ir kiti aspektai: neperdirbus atliekų ne tik teršiama aplinka, bet ir nesaugomi gamtos ištekliai.

„Lietuvoje turime gerai išvystytą infrastruktūrą elektronikos atliekoms surinkti ir gyventojams belieka ja tik tinkamai pasinaudoti. Neretai gyventojai nežino, kad nenaudojamą smulkią elektros ir elektroninę įrangą galima priduoti ja prekiaujančiose didžiausių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse. Seną elektroniką taip pat galima priduoti šios įrangos pardavėjų prekybos vietose bei gamintojų ir importuotojų įrengtose atliekų surinkimo vietose ar nuvežti atliekų tvarkytojams. Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės irgi priima elektronikos atliekas iš gyventojų. Baterijas ir akumuliatorius galima mesti į specialias talpas, kurių yra net ir mažame prekybos centre. Daugiau informacijos, kur ir kaip galima priduoti elektronikos ir kitas atliekas, galima rasti www.atliekos.lt“, – teigia V. Masalienė.

Pasak atliekų surinkimu ir tvarkymu užsiimančios bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdančiosios direktorės Kristinos Štelmokaitienės, kai kuri pas atliekų tvarkytojus patekusi elektronikos įranga, kaip ir elektriniai žaislai, dar yra geros išvaizdos bei kokybės ir po nedidelio remonto gali toliau tarnauti.

„Žmonės neretai atsikrato naudotais daiktais vien dėl to, kad nori įsigyti naujesnių ir modernesnių. Su žaislais yra tas pats, nors vaikams pabodę žaislai gali pradžiuginti kitus. Todėl skatinčiau jais dalintis su kitais, žaislus dovanoti ar parduoti. Jei vis tik elektronikos įranga ir elektroniniai žaislai tapo nereikalingi, atliekų tvarkytojai šias atliekas tinkamai perdirbs“, – teigia K. Štelmokaitienė.

Pavyzdžiui, perdirbimo metu nuo elektroninių žaislų pirmiausia atskiriamos baterijos ir akumuliatoriai, po to – plastikas, metalas ir kitos medžiagos, kurios kaip antrinė žaliava yra panaudojama naujų daiktų gamybai.