Remiantis naujuoju įstatymu, kuris turėtų įsigalioti nuo 2017 m. liepos, paskolą imantys žmonės neprivalės naudotis kitais banko finansiniais produktais, bus supaprastinta išankstinio paskolos grąžinimo tvarka bei aiškiau apibrėžtos fiksuotos ir kintamos palūkanų normos.

Su Nekilnojamuoju turtu (NT) susijusio kredito įstatymu nustatoma, kad griežtesnės nei ligi šiol nuostatos būtų taikomos ne tik būsto kreditams, tačiau ir kitoms kredito sutartims, užtikrintoms NT hipoteka, nepriklausomai nuo įkeisto turto paskirties.

Išimtis – pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą sudaromos kredito sutartys.

Be to, plečiant finansavimo NT įgyti galimybes, gyventojai, skolinantys asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, galės per šias platformas teikti ir šio įstatymo reguliuojamus kreditus. Tokio tarpusavio skolinimo operatoriams bus nustatomi atskiri reputacijos, žinių, įstatinio kapitalo reikalavimai ir apriboti skolinamų lėšų dydžiai.

Tam, kad vartotojai galėtų lengvai palyginti kelių kredito davėjų ar tarpininkų pasiūlymus bei išsirinkti naudingiausią, jiems turės būti pateikiama informacija apie kredito sąlygas standartine forma. Taip pat įtvirtinamas privalomų kredito sutarčių sąlygų sąrašas – kredito palūkanų dydžio ir rūšies keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu arba nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kita informacija.

Siekiant, kad kredito gavėjai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų, įstatyme numatytas 30 dienų laikotarpis iki sutarties pasirašymo, per kurį kredito gavėjas galėtų atidžiai palyginti, apsvarstyti ir įvertinti kredito pasiūlymus bei savo galimybes. Taip pat per 14 dienų nuo sutarties sudarymo kredito gavėjas galės atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties.

Būsto kredito sutartys susijusios su didele kredito palūkanų normos pokyčio rizika, kurios kredito gavėjai dažnai neįvertina. Dėl to įstatyme aiškiai nurodoma, kaip reikėtų traktuoti palūkanų sąvokas – pavyzdžiui, fiksuotomis kredito palūkanomis būtų laikomos tik tos, kurios nebus keičiamos visą kredito sutarties laikotarpį.

Siekiama, kad kredito gavėjai nebūtų klaidinami, tarkime, kredito sutartyse, sudaromose 20 metų laikotarpiui, nustatant 5 metų palūkanų normą ir pavadinant tokias kredito palūkanas fiksuotomis.

Kredito davėjai ar tarpininkai negalės reikalauti, kad vartotojas, sudarydamas būsto kredito sutartį, kartu įsipareigotų naudotis kitais finansiniais produktais ar paslaugomis. Išimtis bus taikoma tik įkeisto turto draudimui ir reikalavimui turėti riboto naudojimo mokėjimo sąskaitą.

Įstatyme taip pat įtvirtinta kredito gavėjo teisė grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau laiko, taip atitinkama dalimi sumažinant savo įsipareigojimus. Numatoma, kad tokiais atvejais kredito davėjas gali prašyti kompensacijos, kuri negalės viršyti 3 proc. anksčiau nustatyto termino grąžinamos kredito sumos.

Numatoma, kad kredito davėjas gali vartotojui nustatyti ir taikyti netesybas už įsipareigojimų nevykdymą, bet jų dydis negalės viršyti 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Jokių kitų netesybų ar mokėjimų už sutarties nevykdymą kredito davėjas negalės taikyti.

Pagaliau įstatyme numatyta kredito gavėjo apsauga, kai jis nevykdo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, įskaitant ir vadinamųjų kredito atostogų galimybę – išimtinėmis aplinkybėmis (kredito gavėjui nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu ir dėl to sumažėjus jo pajamoms, kai kredito gavėjas nebetenkina priežiūros institucijos nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų), atidėti įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui.

"Šiuo įstatymu atveriame kelią naujovėms, didiname konkurenciją būsto kreditų rinkoje, o svarbiausia – stipriname vartotojų apsaugą. Prieš imdami būsto kreditus, žmonės turėtų tinkamai įvertinti savo galimybes, kadangi kalbame apie reikšmingus ilgalaikius įsipareigojimus", – komentavo finansų ministrė Rasa Budbergytė.