Laisvosios rinkos atstovai teigia, kad gyventojų fonduose sukauptų lėšų pervedimas vėl į „Sodrą“ būtų jų nacionalizavimas.

Apie 50 000 žmonių, kaupę privačiuose pensijų fonduose gavo vienkartines išmokas, jos vidutinis dydis apie 1000 eurų. Dabar yra apie 400 000 pervedančių 2 procentus „Sodros“ įmokų į privačius kaupiamuosius fondus. Antra tiek žmonių dalyvauja kaupimo sistemoje 2+2+2, kai prie pervedamų dviejų procentų „Sodros“ įmokų gyventojai prisideda dviem procentais nuo savo atlyginimo, o dar du procentus, skaičiuojamus nuo vidutinio atlyginimo, perveda valstybė.

Jeigu valdžia nori žmonėms priminti, kur geriau kaupti, tegu jie ir primena. Tačiau čia yra visiški spąstai. Čia yra sakoma: arba tu dabar prisimokėsi, arba tiek, kiek tu sukaupei, mes iš tavęs paimsime.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos, trylika metų veikiančiuose fonduose vidutiniškai žmonės yra sukaupę apie 2000 eurų. „Sodroje“ likusi pensijos dalis būtų sumažėjusi. Todėl kaupimas fonduose, esą, menka paspirtis senatvėje.

„Dėl tokio didelio žmonių skaičiaus reikia apsispręsti, ką su jais daryti. Ko gero, dabar logiška išvada būtų tikrai jiems pasiūlyti grįžti į „Sodrą“ su savo pinigais ir tada būtų galima anuliuoti  jų dalyvavimą antroj pakopoj ir jie bent jau gautų iš „Sodros“ nesumažintas pensijas“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas R. Lazutka.

Laisvosios rinkos instituto vadovas sako, kad antrosios kaupimo pakopos tokia pertvarka nelogiška.

„Jeigu valdžia nori žmonėms priminti, kur geriau kaupti, tegu jie ir primena. Tačiau čia yra visiški spąstai. Čia yra sakoma: arba tu dabar prisimokėsi, arba tiek, kiek tu sukaupei, mes iš tavęs paimsime. Būtent tą ir reiškia, tarkime, jeigu tu kaupei antroje pakopoje ir tavo pinigus grąžina į „Sodrą“, tai yra tas pats, kas nacionalizavimas. „Sodros“ sistema, nepamirškim, ir šitoj vietoj siūlytojams reikėtų atsiminti, kad yra ne kaupimo institucija, o dalinimo institucija. Ji iš žmonių paima pinigus ir juos padalija. „Sodra“ netgi neturi tokios kaupimo ir investavimo funkcijos“, – pabrėžė Laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas.

Pasak R. Lazutkos, gyventojai, esą, galės savanoriškai apsispręsti, ar grįžti į „Sodrą“, o kam naudinga, tai yra gaunantiems didesnius atlyginimus, – ir toliau galės kaupti lėšas fonduose. Pasak jo, turėtų būti peržiūrimas ir kaupimo fonduose modelis 2+2+2. Esą patys gyventojai savo lėšomis galėtų daugiau prisidėti prie kaupimo, be to, įmokas galėtų pervesti ir darbdaviai. Gali būti peržiūrėta ir valstybės parama 2 procentais nuo vidutinio atlyginimo.  

„Svarstant, kiek valstybė turėtų subsidijuoti fondus, ką turėtų remti, koks yra to rėmimo tikslas, turiu dabar galvoj tuos du procentus nuo vidutinės algos, kuriuos valstybės biudžetas skiria pensijų fondų dalyviams, irgi reikia permąstyti, kokius gyventojus remia, kokios yra to pasekmės“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas R. Lazutka.

Laisvosios rinkos instituto vadovas mato kitokią šio modelio tobulinimo galimybę.

„Jeigu leistų pasirinkti, kokią dalį pinigų galėtum nukreipti ne į „Sodrą“, o į antrą pensijų pakopą, tai būtų nuostabus siūlymas. Politikai sako, kiek iš savo kišenės dar gali prisidėti. Šitoje vietoje netgi nebūtina dėti pinigų į pensijų fondą, nes yra trečia pakopa, kur gali kaupti ar šiaip gali prisipirkti nekilnojamojo turto, akcijų, brangenybių ar dar kažko. Tai toksai visiškai neaktualus, sakyčiau, pasiūlymas“, – mano Laisvosios rinkos instituto vadovas Ž. Šilėnas.

Politikai neslepia, kad dėl pervedamų lėšų į privačius fondus, antroji pensijų kaupimo pakopa yra našta „Sodrai“. O dabar mokamos pensijos žemiau skurdo ribos, todėl turi būti didinamos.

Planuojama, kad pertvarkyta pensijų sistema pradėtų veikti po dvejų metų.