Gausi ES fondų parama, nesunkiai gaunamos bankų paskolos sudarė galimybę sparčiai augti kaimo turizmo rinkai. Kuklesnėms, atokiau nuo didmiesčių įsikūrusioms sodyboms teks grumtis dėl išlikimo.

Kaimo turizmas – viena sparčiausiai augančių verslo šakų. Dar prieš gerą dešimtmetį poilsį kaime siūlė vos viena kita sodyba, dabar vienu metu Lietuvos kaimo turizmo sodybose gali apsistoti beveik 10 tūkst. svečių.

Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Irena Sirusienė-Lamauskienė baiminasi, kad įgyvendinus 2007–2013 m. skirtą ES paramos programą, rinka bus persotinta, silpnesniems paslaugos siūlytojams teks trauktis.
„Per šį laikotarpį bus pastatyta daugiau kaip šimtas puikių sodybų, kuriose bus po kelis pastatus. Jose bus siūlomos įvairios naujos paslaugos. Kai visos pradės dirbti, kitiems bus sunku. Esantiems rinkoje verta pradėti rengtis pasidėsiančiai konkurencijai“, – perspėjo I.Sirusienė-Lamauskienė.
Ji pripažįsta, kad iki šiol leidimai verstis kaimo turizmu buvo dalijami nekeliant didesnių reikalavimų – kaimo turizmo sodyba buvo laikomas kone kiekvienas gyvenamasis namas prie vandens. Tokių sodybų ypač daug pridygo Aukštaitijos regione.
„Pasiekėme, kad paprastas gyvenamasis namas nebegalėtų būti registruojamas kaip kaimo turizmo sodyba. Paslaugų kokybe neišsiskiriantys poilsio kaime siūlytojai anksčiau ar vėliau pasitrauks, nes pas juos niekas nebevažiuos“, – prognozavo asociacijos vadovė.

Poreikis – arčiau didmiesčių

Lietuvių atostogų įpročiai kol kas nėra palankūs kaimo turizmo sodybų šeimininkams – dažnas lietuvis mieliau ilsisi pajūryje ar užsienio kurortuose.
„Atostogauti kaime nemadinga. Atgraso ir nenuspėjamas oras. Daug lietuvių per atostogas pavasarį ar rudenį keliauja į šiltus kraštus, o į kaimo sodybas atvažiuoja švęsti gimtadienių, pailsėti savaitgaliais“, – vertino sodybos Klaipėdos rajone šeimininkas Gediminas Juozapaitis.
Pasak I.Sirusienės-Lamauskienės, geriausia užimtumo statistika gali pasigirti ne toliau kaip 40 km nuo didmiesčių esančios sodybos. Miestiečiams turi būti patogu į sodybas nuvykti dviračiais: taip į kaimo turizmo sodybas keliauja dažna vokiečių ar kitų europiečių šeima. Pavyzdžiui, aplink Hamburgą 40 km atstumu yra daugiau kaip tūkstantis sodybų.
„Po dešimtmečio taip bus ir pas mus“, – vylėsi asociacijos vadovė.

Šturmuoja Izraelio turistai

Planuojantiems atostogas kaime užsisakyti poilsį vertėtų iš anksto. Asociacijos duomenimis, dauguma sodybų (75 proc.) iki liepos jau yra užsakytos. Ypač greitai išgraibstomos vadinamosios keturių gandrų – aukščiausios klasės – sodybos.
„Beveik visos prabangios sodybos yra pajūryje, ant kopų, ir beveik visas jas jau užsakė Izraelio turistai“, – sakė I.Sirusienė-Lamauskienė. Anot jos, planuojantieji poilsį iš anksto išsirenka geriausias sodybas, o besirenkantys paskutinę minutę tenkinasi vidutiniu poilsiu už gero poilsio kainą.

Joninėms jau užsakyti

Kad poilsiu aukštesnio lygio sodybose reikia pasirūpinti iš anksto, įsitikino ir dienraščio žurnalistė. Šiuo verslu besiverčiantys pašnekovai kambarį ar namelį dviem asmenims siūlė užsisakyti bent prieš dvi savaites. Trečiadienį pasiteiravus, ar būtų galimybė šeimai apsistoti artėjantį savaitgalį, sodybų šeimininkai kartojo, kad vietų neturi. Tačiau dar kitam savaitgaliui nedidelę šeimą priimti buvo pasiryžę beveik visi.
Dar ne per vėlu rinktis vietą Joninėms švęsti. Užsakymų artimiausiam ilgajam savaitgaliui neturėjo vieno–trijų gandrų sodybos. Tiesa, keturiais gandrais savo paslaugas vertinantys sodybų savininkai kvietė atvykti kitomis dienomis.

Infliacija kainų nepaveikė

Palyginti su praėjusiais metais, poilsis kaime beveik nepabrango. Pigiausia ilsėtis vieno gandro sodybose (15–20 litų), brangiausia – keturių gandrų (iki 220 litų). Už papildomas paslaugas taip pat reikia mokėti. Pavyzdžiui, dviračio nuoma dienai kainuotų 5 litus, baidarės –10 litų.
Kaimo turizmo sodybos „Pas Pinčiuką“ šeimininkė Roma Zalensienė sako, kad kainų didinti neleidžia didelė konkurencija. Jos sodyboje nakvynė dviem asmenims atsieitų 100 litų. O G.Juozapaičio sodyboje kai kurių paslaugų kainos padidėjo – už pobūvius dabar prašoma 20 proc. daugiau.
Kaimo turizmas, anot I.Sirusienės-Lamauskienės, skirtas vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. „Kaime ilsisi tie, kurių mėnesio uždarbis yra apie tūkstantį litų. Labiau prakutusieji važiuoja į ispanijas ir maljorkas“, – sakė ji.
Dažnam kaimo turizmo sodybos šeimininkui ši veikla nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Skaičiuojama, kad iš šio verslo per metus uždirbama apie 20 tūkst. litų.