Tenka didinti kainas

A.Vaitkuvienės teigimu, birželio sodybų užimtumui kol kas koją kiša lietingi orai, tačiau beveik visi liepos ir rugpjūčio savaitgaliai jau yra rezervuoti.

„Liepos, rugpjūčio mėnesiais daugelis savaitgalių jau užsakyti, ypač 100 km atstumu aplink didžiuosius miestus, – sakė kaimo turizmo asociacijos vadovė. – Jeigu žmonės ieškos sodybos vidurvasarį, patarčiau ieškoti toliau nuo didmiesčių.“

Anot jos, sodybos šiemet tikisi pajamų augimo, bet joms per kišenę kerta pabrangusi elektra ir paslaugos – šiukšlių išvežimo, skalbyklos.

„Tai verčia sodybų šeimininkus irgi kelti kainas. Jos vidutiniškai didėja nuo 10 iki 20 proc. – konkretus dydis priklauso nuo to, ar paslaugos buvo brangintos pernai. Tie, kas tai darė, šiemet brangins mažiau, kas pernai kainų nedidino – šiemet jas kels daugiau, nes nebeišsilaiko“, – sakė kaimo turizmo atstovė.

Sodybos šiemet tikisi pajamų augimo, bet joms per kišenę kerta pabrangusi elektra ir paslaugos – šiukšlių išvežimo, skalbyklos.

Sumažėjo užsieniečių

Pasak jos, iki pandemijos į sodybas atvažiuodavo 11–16 proc. užsieniečių. Šiemet jų dėl pandemijos poveikio ir ypač dėl karo Ukrainoje prognozuojama sulaukti gerokai mažiau: liko tik pavienių turistų iš Baltarusijos ir Ukrainos, Klaipėdos apskrityje nebeliko turistų grupių iš Vokietijos ir tik išsaugotas tiesioginis lėktuvo skrydis iš Izraelio turėtų pastorinti Molėtų rajono kaimo sodybų šeimininkų pinigines.

„Molėtų regione nemaža dalis sodybų iki 80 proc. svečių vasarą sulaukia iš Izraelio, o pastarieji ypač laukiami, nes apsistoja ilgesniam laikui – dviem savaitėms ir ilgiau. Tačiau, pavyzdžiui, Mažosios Lietuvos sodybos iki pandemijos turėdavo daug grupių iš Vokietijos: jos užsisakydavo ne tik nakvynę, bet ir daug papildomų paslaugų – edukacijų, degustacijų, pažintinių kelionių. Tokių grupių ir dėl pandemijos, ir dėl karo Ukrainoje tiesiog nebeliko“, – sakė A.Vaitkuvienė.

Tradicijos: A.Vaitkuvienės teigimu, kaimo sodybose atostogaujantys tampa vis labiau išrankesni – norima ne tik turėti stogą virš galvos gamtoje, bet ir papildomų paslaugų ir pramogų. / A.Vaitkuvienės asmeninio archyvo nuotr.

Anot kaimo turizmo atstovės, dėl to, kad dauguma sodybų klientų yra vietiniai, karas Ukrainoje neturėtų labai apkarpyti pajamų, tačiau jai nerimą kelią labai išaugęs išvykstamasis turizmas.

„Žmonės po suvaržymų skrenda ilsėtis į šiltuosius kraštus ir, ko gero, vėl grįšime į pandeminį lygį, kai Lietuvos kaimo turizmo sodybose ilsėsis tik entuziastai, negalintys be ežerėlio ar kelias kartas vienijančios šeimos, dėl įvairių priežasčių negalinčios išvykti toliau“, – svarstė asociacijos vadovė.

Grįžtama į normalų gyvenimą

Optimizmo asociacijos vadovei teikia ir savaitgaliais į sodybas masiškai sugrįžtantys vestuvininkai, vėl darbuotojų susibūrimus gamtoje atnaujinusios bendrovės.

„Juokaujame, kad per pandemiją susikaupė daug nesusituokusių porų ir nesusiklijavusių kolektyvų, tai dabar bandoma atsigriebti, tiksliau, grįžtama į normalų gyvenimą“, – sakė kaimo turizmo atstovė.

Pasak A.Vaitkuvienės, kaimo sodybose atostogaujantys tampa vis  išrankesni – norima ne tik turėti stogą virš galvos gamtoje, bet ir papildomų paslaugų.

„Be pirties, žvejybos, atvažiavę į sodybą žmonės būtinai nori įsigyti ir kažko vietinio – sodybų šeimininkai tiesiog privalo gerai žinoti aplinkinius ūkininkus ir menininkus, nes turistai – dažniausia šeimos su vaikais – siekia pagyventi kaip vietiniai: valgyti, rengtis, parsivežti suvenyrų“, – sakė A.Vaitkuvienė.

Tačiau, jos teigimu, vienareikšmiškai populiariausios sodybose vasarą yra baidarės: „Juk kiekvienam lietuviui vasarą privaloma nuvažiuoti į Palangą ir paplaukioti baidare.“