Ilonos parduotuvėje pigiausias pienas kainuoja apie du eurus. Ir mažinti kainos ji nežada. Sako, kad brangsta kone viskas.
„Komunalinių sąskaita vos 200 eurų didesnė, bet pagalvokime, kiek to pienelio po du eurus turime parduoti tam, kad visa tai atsipirktų“, – sakė MB „Pieno namai“ direktorė Ilona Bukaltienė.
Tuo metu didieji prekybos tinklai kovo mėnesį skelbia keliasdešimties procentų nuolaidas sviestui, varškei, sūriui. I. Bukaltienė svarsto – matyt, ankstesnės kainos buvo nepagrįstos.
„Manau, čia tik tam tikri prekybiniai žaidimai“, – teigė I. Bukaltienė.
Tačiau smulkūs verslininkai tokių žaidimų sau leisti negali. Derybos su gamintojais – per silpnos.
„Gamintojai, kurie galbūt pristato savo produkciją į didžiuosius prekybos centrus, suprantu, kad jiems tikriausiai žymiai patogiau didžiulį produktų kiekį pristatyti į vieną prekybos centro bazę, o ne du kartus važinėti pas mus per savaitę su mūsų nedideliais kiekiais“, – sakė I. Bukaltienė.
Žemės ūkio duomenų centras skaičiuoja, kad per metus beveik visi pieno produktai parduotuvėse brango, o iš ūkininkų superkamas pienas – priešingai – pigo 26 procentais.
„Europos Sąjungoje didelė žaliavinio pieno pasiūla, o ji atsirado dėl Kinijos pieno produktų importo sumažėjimo bei JAV ir Okeanijos eksporto padidėjimo“, – aiškino Žemės ūkio duomenų centro atstovė Irma Jankauskienė.
Dabar ūkininkai už litrą karvės pieno gauna nuo 12 iki 30 centų ir bijo, kad tai dar nėra kainų dugnas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Kol kas gauname signalus, kad kaina vis kris ir kris. Kur tas dugnas – dar neaišku, bet jau kriaukles matome“, – sakė Vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė.
Lenkijoje ar Vokietijoje pieno produktai pinga beveik kartu su žaliavinio pieno kaina. O Lietuvoje kainos laikosi. Kodėl?
„Prekybos tinklai turi sutartis, turi ir įsipareigojimus. Todėl nėra lengva greitai reaguoti į rinką“, – teigė I. Jankauskienė.
Ūkininkai įsitikinę – čia jau reikia įsikišimo.
„Čia reikalinga didelė politinė valia, kad ši situacija būtų suvaldyta“, – sakė R. Bernatonienė.
Tačiau prie pieno kainų problemos prisideda ir kiti ūkių kaštai. Brangsta trąšos, o importuojamoms trąšoms iš trečiųjų šalių nuo sausio skaičiuojamas ir naujas CO₂ mokestis.
„Tą mokestį, kas liečia trąšas, sumokės ūkininkai, ir galutiniame variante būsime mažiau konkurencingi“, – tikino Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas.
O dar traktorius reikės kurti pavasario darbams su pabrangusiu dyzelinu.
„Skaudžiausia, kai važiuoji ir pamatai degalinėse kainas. Artėja šienapjūtė, reikės pašarus pasiruošti ir šiaip ūkyje kasdien su traktoriumi važiuoti, pašarus gyvuliams paduoti“, – sakė Vilniaus rajono ūkininkas Gediminas Vitkauskas.
Išlaidos didėja dabar, o parama ar lengvatinės paskolos vėluoja.
„Šiai dienai ILTE susitvarkyti lengvatinę paskolą kartais užtrunka 4 mėnesius. Kas kontroliuoja ILTE ir tokius ilgus terminus?“ – retoriškai klausė Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas.
Dėl šių problemų ūkininkai susitiko su premjere. Pagrindiniai prašymai – atidėti CO₂ mokestį, mažinti akcizą ir supirkti perteklinį pieną į valstybės maisto rezervą.
Tačiau, kaip reaguos į ūkininkų skaudulius, premjerė žurnalistams kalbėti atsiuntė savo patarėją. O ir šis problemas pavedė spręsti kitiems.
„Labai norėtume didesnės lyderystės iš Žemės ūkio ministerijos“, – sakė premjerės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas.
Greitų sprendimų dėl paskolų nemato ir finansų ministras.
„Klausimas nėra paprastas, nes yra ir europinis reguliavimas. Bet šia kryptimi dirbama“, – teigė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Tai jau ne pirmas ūkininkų susitikimas su premjere šiais metais.
(be temos)