– Kas numatyta naujajame Darbo kodekse dėl atostogų? Kas keičiasi?

– Pereinama prie atostogų skaičiavimo darbo dienomis. Tokiu būdu nustatomas kitoks atostogų dienų skaičius, atsižvelgiant į tai, kad atostogaujama darbo dienomis. 28 kalendorinių dienų atostogos keičiamos į 20 darbo dienų. Ilgesnės atostogos, kurias sudaro iki 56 kalendorinių dienų, keičiamos į 41 darbo dieną ir t. t.

Atostogų skaičiavimas darbo dienomis išsprendžia kelias problemas. Pirmiausia mes susilyginsime su Europos valstybėmis, kurios atostogas taip pat skaičiuoja darbo dienomis. Tai nusako ir ES direktyvos. Mes išsprendžiame tiek piktnaudžiavimo, tiek neaiškumo atvejus, egzistuojančius Lietuvoje, kai planuojama atostogauti nuo pirmadienio iki penktadienio, bet realiai atostogaujama gerokai ilgiau.

– Žmogus, norėdamas pailsėti savaitę, paimdavo penkių dienų atostogas ir taip sutaupydavo dvi dienas.

– Taip, tuomet galima ginčytis – ar atostogos truko penkias, ar septynias, ar devynias dienas. Iš tiesų tokie dalykai nenaudingi niekam: nei darbdaviams, nei darbuotojams, nei ginčus sprendžiančioms institucijoms. Todėl reikia aiškumo, kad visi žinotų ir vienodai naudotųsi tomis teisėmis.

– Taigi, jei žmogus ims visą mėnesį jam priklausančių atostogų, niekas nesikeis? Keisis tik tada, kai jos bus skaldomos?

– Taip, tik tam tikra dalis, kuri viršija dvi savaites. Vis tiek išlieka reikalavimas nepertraukiamai atostogauti bent dvi savaites per metus. Taigi privaloma paimti tas dvi savaites arba kitaip – dešimt darbo dienų – atostogų.

Kalbant apie kitas likusias 10 darbo dienų ir minimalias atostogas, tai pastarąsias galima pasiimti darbdavių ir darbuotojų susitarimu. Tai gali trukti nuo pirmadienio iki penktadienio arba po kelias dienas.

– Ar bus paliekamos lojalumo atostogos?

– Jos bus paliekamos tokiais atvejais, kai bus specialiai susitarta arba darbo, arba kolektyvinėje sutartyje. Taip yra, nes ši atostogų rūšis nesprendžia tiesioginio poilsio klausimo, turi tam tikrą diskriminacijos aspektą jaunesnių darbuotojų atžvilgiu. Lojalumo atostogos nesusietos su darbo pobūdžiu, sudėtingumu, kenksmingomis darbo sąlygomis ir pan. O suteikti atostogas vien tik už ilgametį stažą netikslinga.

– Kas po Naujųjų metų atsitiks su sukauptomis, bet neišnaudotomis atostogomis? Tarkime, iki gruodžio 31 dienos mes turime tam tikrą neišnaudotų atostogų kiekį ir žmonės nerimauja, kad praras po dieną ar daugiau.

– Galutinai neatsakysiu, bet, kiek esu girdėjęs ir matęs pradinius projektus, bus siūlomas aiškesnis pakeitimas. Turiu omenyje apvalinimą, kai mes keičiame, konvertuojame kalendorines dienas į darbo dienas. Jei septynios kalendorinės dienos lygu penkioms darbo dienoms, tai konvertavus gaunamas tam tikras skaičius po kablelio.

Dabartinis variantas yra palankesnis darbuotojams. Jei, pavyzdžiui, yra 13 kalendorinių dienų, jos tampa 10 darbo dienų. Kaip tai įvyksta? 13 mes dauginame iš 5, dalijame iš 7 ir turime 9,285. Tai apvaliname iki 10 dienų. Toks dabar vyraujantis skaičiavimas. Pakeitimų paketas Darbo kodekse planuojamas dar per šią sesiją. Tai vienas tų atvejų, kai žmonėms reikalingas aiškesnis apvalinimo būdas.

– Ar nepradings per kelerius metus sukauptos atostogos?

– Svarbu, kada tos atostogų dienos įgytos. Jei per praėjusius trejus metus – su jomis nieko nenutinka. Problema su seniau sukauptomis dienomis. Tačiau pereinamosios nuostatos numato labai ilgą laikotarpį. Iki 2019 m. liepos 1 d. bus galima išnaudoti visas sukauptas atostogas nepriklausomai nuo to, kada jos įgytos.

Tas laikas labai ilgas ir reikia tikėtis, kad žmonės sukauptas atostogas išnaudos. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad atostogų kaupimas nėra geras dalykas. Įstatymo leidėjai suteikia kasmetines atostogas ne tam, kad jos būtų kaupiamos, o tam, kad žmogus pailsėtų, dėl to ir numatomi tokie apribojimai. Mes norėtume, kad darbuotojai ilsėtųsi, atgautų darbingumą, todėl atostogomis turi pasinaudoti per trejus metus.

– Ar už lojalumą gautos atostogos perkeliamos į kitus metus?

– Faktiškai į kitus metus jos nebus perkeltos, nes bus teikiamos už šiuos metus. Jei šias atostogas turite dabar, reikia jas naudoti.

– Kalbame apie atostogas, kai dirbama penkias dienas per savaitę. O jei dirbama ir šeštadieniais, sekmadieniais arba slenkančiu grafiku – ar skaičiavimo metodas bus kitoks?

– Skaičiavimas labai nesikeičia. Dirbant penkias ar šešias dienas, darbo dienų skaičių reguliuoja įstatymas. Darbo laikas gali būti ne visas, tuomet darbo dienų mažiau.

Jeigu per savaitę dirbama daugiau darbo dienų, atitinkamai pailgėja ir atostogos.

Tais atvejais, kai turime „nulio valandų“ sutartį ar ne visą darbo laiką, atostogos turi būti skaičiuojamos savaitėmis. Kaip ir dabar, tokiems darbuotojams priklauso keturios savaitės atostogų. Pokyčių čia neturėtų būti.