Iš 2012 m. ekonominių įvykių Lietuvoje galima išskirti pasirašytą koncesijos sutartį su "Hitachi" dėl atominės elektrinės statybų, patariamąjį referendumą dėl branduolinės energetikos, minimalios algos kilstelėjimą ir sprendimų dėl suskystintųjų dujų terminalo priėmimą.

Referendumas nubraukė projektą?

Dar buvusi Vyriausybė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus, aktyviai stūmė Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą. Pavasarį ir vasarą buvo pasirašyti susitarimai su japonų bendrove "Hitachi" dėl jos dalyvavimo įgyvendinant šį projektą. Tiesa, galutinių sutarčių pasirašymas nukeltas į 2013-uosius.

A.Kubilius planavo, kad tais metais bus susitarta ir pasirašytos sutartys su regioninėmis partnerėmis, išreiškusiomis norą dalyvauti VAE projekte. Tai Latvija ir Estija, galbūt, jeigu sugalvos grįžti, ir Lenkija.

Tačiau šių metų spalį įvyko patariamasis referendumas dėl atominės elektrinės, jame dalyvavo daugiau kaip pusė šalies gyventojų ir du trečdaliai jų balsavo prieš. Be to, susiformavo nauja valdančioji dauguma ir nauja Vyriausybė, kuri skeptiškai žvelgia į VAE projektą.

Kita vertus, naujieji valdantieji bent kol kas muistosi dėl atominės elektrinės statybų galimybės. Sprendimą, statyti ar ne, jie žada priimti per ateinantį pusmetį.

Vis dar tikisi

Visus 2012-uosius vyko diskusijos ir jos dar nesibaigė dėl to, kaip turėtų būti finansuojamas Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas. ES 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje šiam projektui pasiūlė tik trečdalį lėšų, kurių prašė Lietuva. Kai metų pabaigoje ES valstybių vadovai tarėsi dėl naujos finansinės perspektyvos, lyg ir buvo preliminariai susitarta iš anksto numatytąjį lėšų kiekį padidinti bene dvigubai.

Tačiau dėl viso finansinio paketo nebuvo sutarta ir derybos šiuo klausimu nukeltos į kitų metų pradžią. Oficialusis Vilnius vis dar tikisi, kad 2014–2020 m. IAE uždaryti ES skirs pakankamai lėšų.

Pamažu įgyvendinami elektros jungčių su kitomis valstybėmis projektai – su Lenkija ir Švedija. Kol kas Lietuva apie 60–70 proc. visos sunaudojamos elektros energijos importuoja iš užsienio, liūto dalį – iš Rusijos.

Šių metų spalį Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose atidarytas naujas – devintasis – blokas, kainavęs 1,3 mlrd. litų. Jis šiek tiek pagerino apsirūpinimo elektros energija padėtį Lietuvoje, tačiau dabar bus sunaudojama daugiau rusiškų dujų.

Statom terminalą

A.Kubiliaus Vyriausybė priėmė visus reikiamus sprendimus dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos Klaipėdoje, ties Kiaulės Nugaros sala. Jis turėtų pradėti veikti 2014-ųjų pabaigoje. Terminalo statybos kaina – apie 1,5 mlrd. litų. Naujoji Vyriausybė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė neprieštarauja šiam projektui ir jį remia, žada tęsti.

Pavasarį ir vasarą buvo įsiliepsnojusios rimtos diskusijos dėl to, kad galbūt vertėtų šilumos ūkį nacionalizuoti ir perduoti specialiai įsteigtai valstybės įmonei. Tačiau tos kalbos baigėsi niekuo.

Seimas Prezidentės siūlymu priėmė kelias šilumos ūkį reglamentuojančių įstatymų pataisas, kurių tikslas – sumažinti šildymo kainą gyventojams. Šį rudenį prasidėjus šildymo sezonui kainos išties kiek pamažėjo, tačiau ne tiek dėl priimtųjų įstatymų pataisų, kiek dėl koreguojamos Lietuvai tiekiamų dujų kainos.

Kilstelėta alga

Nuo liepos po bemaž ketverių metų pertraukos pagaliau buvo šiek tiek padidinta minimali mėnesinė alga (MMA). Dabar ji siekia 850 litų. Naujoji valdžia jau demonstruoja pasiryžimą nuo Naujųjų metų MMA pakelti iki 1000 litų. Verslas raukosi – tai kainuos papildomai, kartais gana nemenkai.

Skaičiuojama, kad vien valstybės biudžetui MMA pakėlimas iki 1000 litų atsieis 65–70 mln. litų. Tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius atkreipia dėmesį, kad minimalios algos pakėlimas reiškia ne tik išlaidas, bet ir papildomas pajamas į biudžetą.

Mokesčių aplinkoje didesnių pokyčių šiemet nebuvo. Seimas tik pritarė pasiūlymui nuo 2013-ųjų taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą periodinei spaudai.

Paskelbta, kas valstybės įmonės šiemet uždirbo bene ketvirtadaliu mažiau pajamų, nei iš jų tikėjosi valdžia.

Sustabdyta veikla

Metų pabaigoje "susprogo" Nacionalinė kredito unija (NKU). Lietuvos bankas sustabdė jos veiklą, paskyrė laikinąjį administratorių, teisėsauga pradėjo šios ir dar kelių unijų veiklos tyrimą. Sulaikyti NKU vadovai.

Paskelbta, kad žmonės panikuoja ir mažina savo indėlius kredito unijose.

Lietuvos bankas šiemet ėmėsi griežtinti greitųjų kreditų įmonių veiklą, ėmėsi spręsti bankų paslaugų įkainių problemą.

Tęsėsi ir dar nesibaigė bankrutavusio "Snoro" epopėja. Pavasarį sudarytas kreditorių komitetas, kuris ėmėsi realizuoti "Snoro" turtą. Kol kas sekasi gana sunkiai. Nors vadinamuosius snoriukus už palyginti nedidelę kainą perėmė Lietuvos paštas – jis jau dalį snoriukų perdarė į savo mažuosius skyrelius.

Diskusija baigėsi niekuo

Metų viduryje aktyviai diskutuota dėl darbo rinkos liberalizavimo, inicijuoto buvusios A.Kubiliaus Vyriausybės. Tačiau profsąjungoms ir politikams pasipriešinus darbo rinkos sistemoje faktiškai nieko nepakeista. Dabartinė Vyriausybė apie darbo rinkos liberalizavimą nebekalba.

Metų pradžioje įsigaliojo sprendimas grąžinti pensijas į prieškrizinį lygį. Tačiau valdininkų atlyginimai taip ir nebuvo pakelti.

Bendras vidutinis mėnesinis atlyginimas per metus kilo nelabai smarkiai – nuo 2,1 tūkst. litų iki beveik 2,2 tūkst. litų.

Juridiniai asmenys šiemet nebegali finansuoti politinių partijų, todėl šios per Seimo rinkimus turėjo verstis su savo turimomis lėšomis ir valstybės dotacijomis, kurios labai smarkiai padidėjo – iki 20 mln. litų.

Smulkiojo verslo srityje Vyriausybė kiek pakoregavo ir liberalizavo tam tikras tvarkas – pavyzdžiui, verslininkai jau nebaudžiami už mažareikšmiais pripažintus prekių ženklinimo pažeidimus.