Ar rizikuosite likti be darbo?

Į klausimą, kokie darbuotojai turėtų persikvalifikuoti, specialistai atsako vienodai: „Tai monotoniškas užduotis atliekantys darbuotojai“, tačiau ne viskas taip paprasta.

Buhalterines ir įmonių steigimo paslaugas teikiančios bendrovės „LC paslaugų centras“ vadovas Laurynas Čiutys pastebi, kad versle pramonės revoliucijos ir dirbtinio intelekto atnešti pokyčiai prasidėjo jau seniai ir vyksta labai dideliais tempais. Jau įprasta girdėti, kaip įmonės atsisako darbuotojų, o juos pakeičia robotais. Anksčiau užsienio kompanijos savo administracijas perkeldavo į Lietuvą dėl santykinai pigios ir kvalifikuotos darbo jėgos. Statistikos departamento duomenis, Lietuvoje daugiau nei pusė žmonių turi įgyja aukštąjį išsilavinimą, o 75 proc. 25–64 metų žmonių moka bent vieną užsienio kalbą. Dabar daugelį funkcijų perima dirbtinis intelektas. Todėl didelėms, užsienio kapitalo bendrovėms nereikia į Lietuvą perkelti atskirų skyrių. Kita vertus ir darbuotojai į darbą žiūri ne kaip į katorgą, o ieško sričių, savo potencialui atskleisti.

„Didieji prekybos centrai, jausdami milžinišką darbuotojų trūkumą, pradėjo diegti savitarnos atsiskaitymo sistemas. Atėjo laikas, kai žmonės nebenori dirbti neįdomių ir monotoniškų darbų, todėl verslui nėra kito pasirinkimo, kaip robotizuotis. Šie sprendimai daromi ne dėl to, kad atleisti darbuotojus, o dėl to, kad darbas apskritai nebesustotų, nes nebėra kam dirbti“, – pasakoja specialistas.

Pasiruošti 2022-iesiems

Šiemet Pasaulio Ekonomikos Forumo išleistoje ataskaitoje skelbiama, kad iki 2022 – tųjų metų pasaulyje dėl dirbtinio intelekto technologijų plėtros, bus sukurta 58 milijonais darbo vietų daugiau, nei dėl to išnyks tam tikrų specialybių.

Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė pastebi, kad pastaruoju metu tampa populiaru per gyvenimą pakeisti kelias profesijas.

Atėjo laikas, kai žmonės nebenori dirbti neįdomių ir monotoniškų darbų, todėl verslui nėra kito pasirinkimo, kaip robotizuotis.

„Turint galimybę mokytis visą gyvenimą kiekvienas gali atrasti naujų dalykų, kurie džiugina, ir pasukti nauju karjeros keliu. Todėl vienareikšmiškai persikvalifikuoti turėtų tie, kurių darbas jau netenkina. Toks darbuotojas ne tik kenkia sau, tačiau ir darbdaviui atneša daugiau žalos nei naudos. Taip pat persikvalifikuoti turėtų žmonės, pusę metų ir ilgiau nerandantys darbo pagal turimą specialybę“, – sako G. Čeledinaitė.

Personalo atrankos specialistas Karolis Blaževičius teigia, kad būtina projektuoti savo karjerą, stebėti kas pasikeitė per dešimtmetį.

„Jeigu per tris metus neįvyko jokių, net mažiausių, teigiamų karjeros pokyčių, būtina pradėti svarstyti ką darau negerai. Jeigu dirbu statybininku ir turiu galimybę tapti darbo vadovu, pardavimų vadovu ar vadybininku, tačiau pokyčiai nevyksta, vadinasi sukuriama vertė mažėja. Lietuvoje yra didelė problema – ankstyvas karjeros pikas. Jeigu sulaukus 30-ies pasiekėme „lubas“ savo srityje ir vėliau 15 metų dirbome tą patį, būdami 45-erių tampame nekonkurencingi“, – sako K. Blaževičius.

Žaidžiame pagal pramonės revoliucijos taisykles

L. Čiutys sako, kad dabar didžiausia klaida būtų eiti mokytis profesijų, kurios jau yra pasmerktos žlugti. Ypač jeigu vėliau neplanuojama kelti savo kvalifikacijos. Kaip pavyzdžiui, eiti mokytis statybininko profesijos ir negalvoti vėliau tapti inžinieriumi. Juk su 3D spausdintuvu bus galima atspausdinti visą namą.

Prognozuojama, kad 2022-aisiais net 42 proc. visų darbo vietų bus automatizuotos. Pasak L. Čiučio, nenuostabu, kad daugiausiai reikės IT specialistų, kurie ir toliau kurs bei tobulins dirbtinį intelektą. Dar viena, labai svarbia sritimi taps, programų kontrolė. Tai juodasis scenarijus, kurį dažnai vysto kino filmų kūrėjai arba skeptikai, kuomet dirbtinis intelektas tampa pranašesnis už žmogų ir pradeda kelti tiesioginę grėsmę. Todėl šiuo metu, ypač daug diskusijų kelia kibernetinės srities etiniai ir saugos klausimai. Tačiau jeigu kompiuterija nėra jūsų sritis, neprašausite pasukę į paslaugų sektorių, taip pat medicinos ir sveikatos priežiūrą.

„Didėja tų specialistų poreikis, kurie dirba poilsio, sveikatingumo, medicinos srityse. Kaip pavyzdžiui, kosmetologai, dermatologai, sporto treneriai. Žmonės nori gyventi sveikiau ir ilgiau. Jie nenori eksperimentuoti su savo sveikata, todėl ypač vertina šios srities specialistus. Šiose srityse svarbus socialinis aspektas – bendravimas, buvimas kartu“, – pasakoja MB „LC paslaugų centro“ direktorius.

G. Čeledinaitė taip pat akcentuoja, kad turime mokytis mąstyti kūrybiškai ir bendradarbiauti su kitais. „Itin svarbūs bendravimo, tarpasmeniniai gebėjimai. Empatija, gebėjimas išgirsti tai, kas sakoma „tarp eilučių“, net tokios smulkmenos kaip gebėjimas pritaikyti balso toną situacijai tampa labai svarbios“, – savybes vardija karjeros konsultantė ir priduria, kad dėl to pramogų industrija, apimanti renginių organizavimą, kiną, reklamą yra viena iš labiausiai augančių tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Kuo daugiau žmogus turi laiko, tuo daugiau pramogų jam reikia.

Geriausias laikas karjeros projekcijai – dabar

Pasak K. Blaževičiaus, didžiausių pokyčių galime laukti po penkerių metų. Tad jeigu žmogus tikisi, kad jo potencialas ir pajamos augs, o ne mažės, jis turi penkmečiui projektuoti savo karjerą jau dabar. Didžiausias iššūkis dabar yra studentams, kurie planuoja dirbti fizinius ar pakankamai žemos kvalifikacijos darbus. Jiems reiktų nueiti į programavimo, testavimo, dizaino panašius kursus/mokymus. Pasižiūrėti kur ir kaip galėtų tapti nepriklausomi nuo vietinės rinkos ir pritaikyti savo žinias. Kodėl tai verta padaryti dabar? – Todėl, kad dabar yra ypač daug nemokamų kursų internete.

L.Čiutys taip pat akcentuoja, kad geriausias laikas persikvalifikuoti yra dabar. Viešajame sektoriuje šiuo metu vyksta labai daug kvalifikacijos keitimo programų. Privačios kvalifikacijos keitimo įstaigos organizuoja IT, dizaino, grožio specialistų ruošimo kursus.

„Jeigu žmogus jaučiasi jau per senas ar nenori dirbti su informacinėms technologijoms, tikrai yra daugybė kitų profesijų, kurių poreikis auga ir augs toliau. Kam rizikuoti tapti nugalėtu ketvirtosios pramonės revoliucijos, jeigu galima šiandien priimti tinkamą sprendimą ir tapti daug uždirbančiu specialistu?“ – sako L.Čiutys.