Kalėdų Senelis šiemet įtiko ne visiems.  

„Pačią pirmąją Kalėdų dieną, taip pat ir Kūčių vakarą jau gavome užklausų dėl dovanų grąžinimo“, – teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Milda Deimantė.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba sako, jog statistikos, kiek dovanų po švenčių pirkėjai grąžina atgal, nesekanti, tačiau, jei dovana nepradžiugino, siūlo susizgribti kuo greičiau. Ją grąžinti galima tik per dvi savaites nuo pirkimo.

„Jei dovana nupirkta prieš mėnesį ar daugiau, deja, jos grąžinti jau nepavyks, nebent tą padaryti sutiks pats pardavėjas“, – aiškino M. Deimantė.

Jei dovana nupirkta prieš mėnesį ar daugiau, deja, jos grąžinti jau nepavyks, nebent tą padaryti sutiks pats pardavėjas.

Grąžinama dovana turėtų būti nesugadinta ir nenaudota. Be to, reikėtų pasitikrinti, ar nepatenka į negrąžinamų prekių sąrašą.  

„Jeigu kalbame apie fizinę parduotuvę, negalėsime grąžinti kūdikių drabužėlių, žaislų, žaidimų, elektrotechnikos prekių, juvelyrinių dirbinių, kurie pagaminti iš tauriųjų metalų, taip pat kosmetikos, baldų“, – kalbėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė.

Jei dovana pirkta internetinėje parduotuvėje – galimybių daugiau. Grąžinti galima beveik viską, išskyrus greitai gendančius produktus, gėles, maistą ir prekes, pagamintas pagal specialų užsakymą: konkrečių išmatavimų, su inicialais ir panašiai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tiesa, nepatogumas jau kitas.

„Grąžinti prekę gali tik tas žmogus, kuris prekę ir pirko internetu“, – akcentavo M. Deimantė.

Tačiau drąsos neužkrauti spintelių arbatų rinkiniais, suvenyrais ir kitais nereikalingais daiktais kasmet vis daugiau. Vienu šūviu stengiamasi nušauti du zuikius: ir tvaru, ir pradžiugins tą, kam tas daiktas iš tiesų reikalingas.

„Turime net 23 proc. žmonių, kurie yra linkę nepatikusias dovanas perdovanoti, ir net 40 proc. tokių, kurie nieko su tomis dovanomis nedaro, tiesiog jas sandėliuoja namuose“, – duomenimis dalijosi SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė. 

Problema yra ne tik sugalvoti, kur dėti nepatikusias dovanas. Pasidavę šventinei karštinei, pinigų ištaškė tiek, kad iki šiol nedrįsta susiskaičiuoti išlaidų.

Ir nors tikslai naujais metais yra ambicingi, pinigus didžioji dalis, panašu, ir toliau leis spontaniškai.  

„Lietuvoje, pasižiūrėjus į apklausą, tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas turi aiškiai apsibrėžęs savo finansinius tikslus 2025 metais“, – pabrėžė „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.

Daugiau nei ketvirtadalis planuoti išlaidų ir nežada, ekspertų rekomendacijų nepaisys. 

„Išsianalizuoti praėjusių metų savo išlaidas ir pasižiūrėti, kokios tos išlaidos galbūt nebuvo būtinos arba tam tikras eilutes, kurias buvo galima sutaupyti“, – patarė D. Burdaitis.

Tiesa, vengti reikėtų ir kitų kraštutinumų, kitaip metų pradžioje užgimusi motyvacija taupyti greitai išblės.

„Jeigu labai stipriai save suspausime, labai kardinaliai bandysime pakeisti savo gyvenimo kokybę, galimai po pirmo ar antro mėnesio jau ieškosime priežasčių, kodėl to nebeturėtume daryti“, – kalbėjo S. Strockytė-Varnė.

Pradėti siūlo nuo mažų sumų ir susikaupti, pirmiausia, pagalvę juodai dienai – bent pusmečio atlyginimą.