Iškalbinga statistika

Remiantis "Sodros" duomenimis, daugiau kaip 2 tūkst. eurų atlyginimą (neatskaičiavus mokesčių) Lietuvoje uždirba tik kiek daugiau nei 35 tūkst. visų darbuotojų, dirbančių tiek privačiame, tiek valstybės sektoriuje. 255 tūkst. lietuvių neuždirba nė minimalios 380 eurų algos.

Nenuostabu, kad pagal turtinę atskirtį Lietuva – pirmūnė visoje Europoje.

Negana to, pažvelgus į kai kurių valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovų atlyginimus, tampa aišku, kodėl pinigų mirtingiesiems Lietuvoje amžiais trūksta.

Štai, energetikos įmonių grupės "Lietuvos energija" generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas per mėnesį vidutiniškai uždirba po 6,7 tūkst. eurų. Kiti vadovai šioje valstybės įmonėje gali pasigirti daugiau nei 4 tūkst. eurų viršijančiais atlyginimais.

Palyginkime: vidutinė alga Lietuvoje (neatskaičiavus mokesčių) siekia 793,3 euro, o į rankas – 615,9 euro. Senatvės pensija – vos 300 eurų, o minimali alga – vos 400 eurų.

Netgi tautos išrinktieji negali pasigirti tokiomis sumomis, kokias gauna VVĮ vadovai – pavyzdžiui, paprastas Seimo narys (be priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą) per mėnesį uždirba 2,5 tūkst. eurų (neatskaičiavus mokesčių). Seimo pirmininkas – 3,3 tūkst., o premjeras – 4 tūkst. eurų.

Taigi su D.Misiūnu atlyginimo dydžiu tegali konkuruoti tik Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios atlyginimas – 7,1 tūkst. eurų (neatskaičiavus mokesčių).

Tūkstantiniai atlygiai

Kiti VVĮ vadovai taip pat gauna nekuklius atlyginimus – pavyzdžiui, VĮ "Lietuvos oro uostai" generalinis direktorius Gediminas Almantas per mėnesį uždirba apie 3,5 tūkst. eurų, o valstybinio Klaipėdos jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus – 3,4 tūkst. eurų.

Tiesa, tai dar gana nedaug – štai, seniai neveikiančios ir uždaromos Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius Darius Janulevičius per mėnesį uždirba 5,7 tūkst. eurų.

Su D.Misiūnu atlyginimo dydžiu tegali konkuruoti tik Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios atlyginimas – 7,1 tūkst. eurų (neatskaičiavus mokesčių).

AB "Lietuvos energijos gamyba" generalinis direktorius Juozas Bartlingas – 5,8 tūkst. eurų, o AB "Litgrid" generalinis direktorius Daivis Virbickas – 5,9 tūkst. eurų. Pagaliau "Lietuvos geležinkelių", tiesa, jau buvęs generalinis direktorius Stasys Dailydka per mėnesį susižerdavo po 6,4 tūkst. eurų. Beje, ši suma – be priedų, kurie, kaip vėliau buvo atskleista, taip pat siekdavo po kelis tūkstančius.

Kitas įdomus aspektas – kiek laiko kai kurie VVĮ vadovai išsėdėjo savo poste?

Štai, Anykščių, Prienų, Šaulių ir Telšių miškų urėdai vadovaujamąsias pareigas eina net 30 metų, Marijampolės, Radviliškio urėdai nesikeitė 26 metus. "Nepakeičiamieji" direktoriai viešpatauja ir valstybinėse kelių priežiūros įmonėse – pavyzdžiui, "Automagistralės" ir Klaipėdos, Marijampolės, Šaulių, Telšių regiono kelių vadovai tą patį darbą dirba jau daugiau kaip 20 metų.

Grąža – menka

VVĮ vadovų atlyginimai dideli, o darbo vietos "amžinos", tačiau nauda valstybei iš šių įmonių – kukli.

Lietuvoje šiuo metu iš viso veikia 163 VVĮ: 27 jų veikia susisiekimo srityje, 16 – energetikos, 43 – miškininkystės, dar 77 priskiriamos kitoms sritims.

2016 m. visų VVĮ kapitalo grąža tesiekė vos 4,4 proc., taigi beveik perpus mažiau nei Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkis. Negana to, beveik 50 VVĮ į šalies biudžetą iš viso nemokėjo dividendų ir pelno įmokų.

2015 m. iš 16 VVĮ, kurios vykdo išskirtinai komercinę veiklą, tik 8 pasiekė nustatytą grąžos rodiklį. Be to, tik 7 iš 21 VVĮ, kurių tikslas siekti didinti verslo vertę ir įgyvendinti valstybėms jos iškeltus socialinius ar politinius tikslus, užtikrinti strateginius valstybės interesus ir kt., pasiekė grąžos rodiklį.

Iš 43 VVĮ, kurios turi siekti valstybės socialinių ir politinių tikslų įgyvendinimo ir vykdyti nekomercinio pobūdžio veiklą, bet privalo veikti nenuostolingai, kad užtikrintų veiklos tęstinumą, tik 31 2015 m. veikė pelningai.

Maža to, Seimo Audito komitetas yra pareiškęs, kad VVĮ neskaidriai skirstė paramą. Komiteto pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, ji turi žinių, jog kai kurios VVĮ paramą skyrė net tada, kai dirbo nuostolingai, o kitos tam nukreipė net 30–70 proc. pelno.

Konsoliduos VVĮ?

Anot žiniasklaidos, depolitizuoti VVĮ bus bandoma sutelkiant jas į dvi valdymo bendroves.

Pateiktas siūlymas, kad VVĮ, kurios valstybei reikalingos dėl strateginių priežasčių ir kurios nebus privatizuotos, turi būti perkeltos valdyti į vieną centrą, tačiau tas centras valdytų dvi valdymo bendroves.

Konkrečiai siūloma, kad viena valdymo bendrovė valdytų šias įmones: "Lietuvos energiją", "Lietuvos geležinkelius", Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, Lietuvos radiją ir televiziją bei konsoliduotas miškų urėdijas bei regionines kelių valdymo įmones.

Kitai bendrovei būtų patikėtos "Litgrid", "Amber Grid" ir "Klaipėdos nafta".

Pagaliau nekomercinės valstybės valdomos įmonės (pvz., "Investicijos ir verslo garantijos", "Oro navigacija", Energetikos agentūra ir kitos) turėtų likti prie šakinių ministerijų.

Kita vertus, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius šią savaitę paragino nesikliauti žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija, esą visas valstybės valdomas įmones bus siūloma sutelkti į dvi valdymo įmones, nors ir pridūrė, kad gyventojams iš šios pertvarkos nauda bus dėl didesnių į biudžetą sumokamų dividendų – jeigu šiemet planuojama jų gauti apie 100 mln. eurų, tai po reformos tikėtina tas skaičius augs, atsirastų konkreti dividendų politika.

"Čia yra kažkokių gandų ir apie vieno didelio holdingo kūrimą, bet tai yra neįmanoma dėl "Epso-G" ir "Lietuvos energijos", kurios pagal trečiąjį ES energetikos paketą turi būti atskirose įmonėse", – aiškino parlamentaras.

V.Sinkevičius pridūrė, kad jau greitai Lietuvą pasieks ir vadinamasis ketvirtasis ES geležinkelių paketas, kuris reikš, kad ir "Lietuvos geležinkelius" greičiausiai teks skaidyti į atskiras įmones.

Rankų nesudės

Ekonomikos komiteto pirmininkas taip pat sakė, kad Valstiečių ir žaliųjų sajungos frakcija turėtų palaikyti valstybės valdomų įmonių reformą.

"Neseniai kalbėjome mūsų frakcijoje, kad turime du pasirinkimus: arba mums prisitaikyti prie tų, kurie jau yra išsidaliję europinius pinigus, pasiskirstę po kišenes įmonių pinigus, jų teikiamas paslaugas, arba daryti reformą ir keisti. Rinkėjai mums davė mandatą, manau, kad neturėtume čia palūžti", – tvirtino jis.

V.Sinkevičius taip pat užsiminė apie tai, kad neefektyviai veikiančios valstybės valdomos įmonės galėtų būti privatizuotos arba perduotos administruoti savivaldybėms. Jis taip pat siūlo mažiau kalbėti apie kraštutinumus.

"Valstybinės vaistinės ar valstybinis bankas buvo tokios kraštutinės rinkimų programos priemonės. Yra kitų dalykų, kuriuos reikia išspręsti iki to", – paaiškino jis.