Per dešimtmetį brango nežymiai
Alytaus rajone įsikūrusio Eimanto Žemaičio gėlininkystės ūkis „Punios gėlės“ įkurtas 1991 m ir yra vienas didžiausių Lietuvoje. Šiltnamių plotai užima 2 ha. Visas užaugintas rudenines gėles, daugiausia skirtas kapams, – chrizantemas, viržius ir jų kompozicijas ūkis realizuoja kone visų didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse. Paprašytas palyginti gėlių kainas, kokios yra dabar, ir kokios buvo prieš, pavyzdžiui, dešimtmetį, E. Žemaitis sako: „Nuo to laiko, kai kainos dar buvo skaičiuojamos litais, vadinasi, maždaug prieš dešimtmetį, jos padidėjo ne daugiau kaip 20–25 proc. Net didžiausių vazoninių chrizantemų kainos padidėjo gal kokiais 40 centų, tikrai ne daugiau.“
Ūkis augina ir našlaites, bet jas realizuoja pavasarį. Jų kaina per minėtą laikotarpį padidėjo iš viso gal kokiais 6 centais. Neverta priminti, kiek per tą laiką pabrango energijos ištekliai, degalai (logistika neatsiejama tokio ūkio dalis), elektra, kuri taip pat yra nemenka sąnaudų dalis auginant gėles (kaip ir šiltnamių šildymas), vanduo. Pakito ir darbo užmokestis, ypač kai pastaruoju metu nuolat keliamas minimalus atlyginimas. „Dabar yra mažiau rankų darbo, nes atsirado daugiau naujų technologijų, mechanizmų, veikla tapo efektyvesnė, tačiau išsiplėtus ūkiui darbuotojų vis tiek reikia nemažai“, – sako ūkio vadovas.
Gali atsirasti durpių problema
Prieš kelerius metus gėlių augintojai buvo sunerimę dėl plastikinių vazonėlių kainos, tačiau, pasak E. Žemaičio, šios problemos dabar nėra. „Po tokio lietingo sezono gali brangti durpės“, – nuogąstauja „Punios gėlių“ vadovas, kurio ūkis šią gėlėms auginti skirtą žemę perka Šilutėje. Kaip žinoma, šiemet nuo lietaus labiausiai nukentėjo vakarinė Lietuvos dalis, tad ir ten esantys durpynai. Vis dėlto skaudžiausią finansinį smūgį ūkis pajuto 2019 m., kai vos ne dešimt kartų pabrango dujos. „Iki to laiko per vieną mėnesį dujoms išleisdavome apie 30 tūkst. eurų, o tais metais, pavyzdžiui, balandį už dujas sumokėjome 140 tūkst., vadinasi, 110 tūkst. eurų daugiau“, – prisimena E. Žemaitis ir džiaugiasi, kad dabar šios kainos jau vėl sumažėjusios. Vis dėlto, kodėl nebrangina parduodamų gėlių? „Todėl, kad niekas nepirktų lietuviškų, rinka užversta vokiškomis, lenkiškomis, kurios yra pigesnės, – paaiškina E. Žemaitis. – Tačiau jeigu kainos panašios, galime konkuruoti kokybe. Mūsų gėlės vieną dieną dar šiltnamyje, o kitą dieną jau prekybos centre, jos daug šviežesnės, tad ir atrodo geriau, ir laikosi ilgiau.“
Kainos nebaugina
Kiekvienas kapus tvarkantis žmogus puikiausiai mato, kad ir šiemet gėlių kainos yra labai panašios kaip ir pernai, užpernai, ar dar anksčiau. Neliko ir taisyklės, kad turguje gėlių įsigysite pigiau – jos kainuoja panašiai ir turguje, ir prekybos centruose, nebent kiek brangesnės Visų Šventųjų ar Vėlinių dieną kapinių prieigose. Punios gėlininkystės ūkio vadovas įvardija, kad jų užaugintos gėlės gali kainuoti labai įvairiai, – nuo 80 centų iki daugiausia 4 eurų (didmeninė kaina). Tiesiai iš ūkio gyventojai nuperka labai mažai gėlių, mažiau nei 1 proc. E. Žemaitis pastebi, kad lietuvių mėgstamiausios yra baltos, geltonos ir vyšninės spalvų. Mėgstamos ir įvairios kompozicijos. Punios ūkis pasirinkęs vieną chrizantemų veislę, bet penkias spalvas, nors apie 70 proc. sudaro baltos. „Baltas daugiausia neša ant kapų, o spalvotomis puošia namų aplinką“, – paaiškina E. Žemaitis. Karališkų chrizantemų ūkis neaugina, jos lepios, reikia daugiau priežiūros. Tačiau augina įvairių spalvų viržių, kuriuos labai sunku užauginti dėl jų reiklumo specifiniam klimatui, neatsparumo ligoms. Jie lepūs, tad Lietuvoje vos keli ūkiai užsiima šios pastaruoju metu labai pamėgtos gėlės auginimu. Gėlininkystės ūkio savininkas sako, kad beveik 90 proc. turguose parduodamų viržių yra atvežtiniai.
Ar pavyksta visas gėles realizuoti, labai priklauso ir nuo orų – jeigu ankstyvos šalnos, chrizantemų perkama mažiau, nes baiminamasi, kad iki Vėlinių nušals. Vis dėlto E. Žemaitis sako, kad gėlių auginimas atsiperka. Kitaip nutiko su puansetijomis, kurių auginimo teko atsisakyti dėl per didelių nuostolių.
Pasikeitė tradicijos – anksčiau visas gėles pasodindavo jau prieš Vėlines, o svarbiausią dieną nešdavo tik skintų. Dabar iš anksto pasodina daugiausia viržius, o chrizantemas, ypač karališkas, neša jau mirusiųjų pagerbimo dienomis ir stato su vazonėliais, o ne merkia skintas.
Ringauduose – gėlių rojus
Šalia Kauno, Ringauduose, esantis Dariaus Bajorino gėlių ūkis užima keliasdešimt arų – apie 20 arų šiltnamių ir apie 30 arų lauke auga viržiai. 23-ejus metus puoselėjamame ūkyje auginamos labai įvairios gėlės: pavasarį – našlaitės, vasarą – sandovilės, begonijos, sprigės, o rudenį – chrizantemos, bet daugiausia įvairių spalvų viržiai.
Gėlių auginimo sąnaudos išaugo, tačiau ir šis ūkis gėlių nebrangina. „Labai daug atvežtinių gėlių, – sako ūkio šeimininkas, – ypač viržių, nes Lietuvoje yra vos keli jų augintojai.“ Pasak D. Bajorino, viržius sunku auginti, labai daug darbo, ir kam pavyksta juos prisijaukinti, tai laikoma tikra sėkme. Jis pats viržius augina, arba kaip pats sako, mokosi auginti, jau devynerius metus. Nuolat domisi naujausia informacija internete, žinių sukaupia ir iš pokalbių su kolegomis Lenkijoje, kitur.
Užaugintos gėlės realizuojamos tiesiai iš ūkio, parduodamos ir Kauno stoties turguje. Viržiai kainuoja nuo 2 iki 3 eurų, o chrizantemos – nuo 3 iki 10 eurų, priklauso nuo dydžio. Pasak D. Bajorino, viržiai keliais centais gal ir brangesni nei pernai, jie pabrangę šiemet ir užsienyje, tačiau, kaip pats sako, jeigu daugiau pabrangintų, iš jo niekas nepirktų, nes yra pigesnių.
Iššūkius sprendžia patys
Kiekvienas ūkis savaip stengiasi įveikti išaugusių sąnaudų iššūkius. D. Bajorinas savo ūkyje yra įsirengęs saulės baterijas, todėl naudoja savą elektrą. Darbuotojų beveik nesamdo, daugiausia dirba trise – pats Darius, žmona ir sūnus. Daug kas ūkyje automatizuota, viskas sustyguota taip, kad pagal laiką galima viską atlikti ne vienu metu, o nuosekliai, todėl visą savo gana didelį ūkį sugeba prižiūrėti vien šeima. Pajuokaujame, kad šeima turbūt nemato saulės per darbus, nebent Naujuosius metus sutinka kur nors šiltuosiuose kraštuose prie jūros, tačiau Darius sustabdo tokius juokus: žiemą jau ruošiamasi kitam sezonui, rūpinamasi, kaip ir kur nupirkti degalų ir t. t.
Klausant, kiek ši šeima, kiti augintojai įdeda darbo į savo verslą, nejučia kylas noras pirkti šių darbščių žmonių užaugintas gėles, o ne atvežtines, juolab kad ir kaina ne ką skiriasi nuo importuotų. Tačiau kaip visoje žydinčioje jūroje atskirti lietuviškas gėles? D. Bajorinas sako, kad ant importuotų gėlių vazonėlių dažniausiai yra reklaminės etiketės, o lietuviškų vazonėliai be jokių lipdukų (prekybos centruose etiketės gali atsirasti dėl tiekėjų ženklinimo, bet tada nurodytas konkretus Lietuvos augintojas).
Tiesa, yra tiekėjų, sako D. Bajorinas, kurie savo gėles tik įvardija lietuviškomis, tačiau jos yra atvežtinės, ir apgaulę išduoda būtent lipdukai ant vazonų.
Vazonėlių šis ūkis atsiveža iš Nyderlandų, Vokietijos, šiuo metu jau užsakyta ir kitiems metams. Ten perka dar pigiau nei Lenkijoje, o kokybė kartais dar geresnė. Durpės brangsta kasmet, kad ir po kelis centus.
Šiemet pirkėjai delsia
Marijampolės savivaldybėje, netoli Igliaukos, Pašakališkių kaime, įsikūręs Martyno Medono gėlininkystės ūkis. Jame dirba dviese – mama ir sūnus. Papildomų darbuotojų samdo tik sodinant daigus į vazonėlius, kitus darbus atlieka patys. 24 aruose šiltnamių augina vienos veislės penkių spalvų paprastas chrizantemas, dalį šiltnamių ploto užima stambiažiedės, karališkos. Gėlių daigus ūkis perka iš Lenkijos arba Vokietijos, jų Lietuvoje niekas neaugina. Šiemet daigai brangesni nei anksčiau. Durpes perka iš netoliese esančio durpyno.
Pasak Martyno, didysis gėlių kapams pirkimas dar neprasidėjęs, visi šiemet delsia. Gėlės ir šiame gėlyne nebrangios. M. Medonas sako, kad tik vasarines gėles pavyko pabranginti keliais centais, o rudeninių kaina išliko tokia pati kaip pernai.
Prekiauja daugiausia didmeniniu būdu, paprastų chrizantemų kaina – 2–4 eurai, karališkos – brangesnės. M. Medono gėlininkystės ūkio gėlės parduodamos visoje Lietuvoje, kaip pats Martynas sako – nuo Marijampolės iki Vilniaus, Druskininkų, Kaišiadorių, Kauno, Prienų ir t. t. Jomis prekiaujama mažose parduotuvėse, turguose ir kapinių prieigose. „Didiesiems prekybos centrams mes per maži“, – sako ūkio savininkas. Jis pritaria kitiems gėlių augintojams, sakantiems, kad lietuviškas gėlės turguje, kitose prekybos vietose galima atskirti iš to, kad jos yra nesupakuotos ir ant vazonėlių nėra jokių etikečių. Martynas sako, kad tik karališkos chrizantemos, iškeliaujančios iš ūkio, dėl jų saugumo ir patogumo transportuojant yra supakuojamos kiekviena atskirai.
Ar pavyksta visas gėles realizuoti, labai priklauso ir nuo orų – jeigu ankstyvos šalnos, chrizantemų perkama mažiau, nes baiminamasi, kad iki Vėlinių nušals.
Karališkų chrizantemų paklausa yra mažesnė, nei būdavo anksčiau. Pasak M. Medono, pasikeitė tradicijos – anksčiau visas gėles pasodindavo jau prieš Vėlines, o svarbiausią dieną nešdavo tik skintas. Dabar iš anksto pasodina daugiausia viržius, o chrizantemas, ypač karališkas, neša jau mirusiųjų pagerbimo dienomis ir stato su vazonėliais, o ne merkia skintas. Pastarųjų kasmet parduodama vis mažiau, nebent jos perkamos gėlių krepšeliams, įvairioms kompozicijoms gaminti. Kapus žmonės dabar sutvarko vėliau, anksčiau sodindavo jau rugsėjį, o dabar – tik likus porai savaičių ar dešimčiai dienų iki Vėlinių (šiltėjantys rudens orai leidžia ilgiau žydėti vasarinėms gėlėms). Vadinasi, parduoti gėles tenka per labai trumpą laiką.
Klesti šešėliniai augintojai
M. Medonas sako, kad kelti gėlių kainos negalima ir dėl atvežtinių pigių gėlių konkurencijos, ir dėl dar vienos didelės plika akimi nematomos problemos: Lietuvoje yra labai daug labai mažų augintojų, kurie nei mokesčių moka, nei žmonių samdo, o rinką užkemša savo šešėliniais produktais. M. Medonas pripažįsta, kad per daugelį ūkio gyvavimo metų ne kartą buvo minčių atsisakyti šio verslo, tačiau kai tiek daug investuoji į ūkį, sunku pasiryžti nutraukti veiklą.
Gėlininkystei jokia valstybės parama neskiriama, nes ši sritis nepripažinta kaip būtinųjų prekių gamyba. Paradoksas, bet M. Medonas yra už tai, kad šis verslas ir nebūtų remiamas: „Jeigu gėlininkystė būtų remiama, atsirastų labai daug didelių ūkių ir konkurencija taptų dar didesnė, išgyventi būtų sunkiau. Įsivaizduokite, pastatyti 10 arų šiltnamį kainuoja 200 tūkst. eurų. Su parama tai būtų visai paprasta, todėl statytų daug kas, tad rinkoje tikrai būtų labai ankšta.“ Aišku, būtų daugiau savų augintojų, todėl galbūt šiek tiek sumažėtų atvežtinių gėlių, tačiau išstumti iš rinkos Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos gėles, ypač skintas, beveik neįmanoma.
Viržis – ne gėlė
Viržiai savo populiarumu jau bando išstumti kitas gėles, rudenį sodinamas ant kapų. Jie yra atsparūs šalčiui, daugiamečiai, nors pavasarį kapuose dėl estetikos dažniausiai keičiami kitomis gėlėmis. Namų aplinkoje, darželiuose auginami viržiai nukerpami rudenį arba pavasarį, bet neišraunami, tad puikiausiai auga ir žydi ir kitais metais.
Tai kapams labai tinkanti gėlė, tiksliau – krūmokšnis, nes kapinės dažniausiai įrengiamos eglių ir pušų aplinkoje, o viržiai ir natūraliomis sąlygomis daugiausia auga tarp spygliuočių. Vis dėlto sodinant ant kapų ar namuose, reikia tinkamai parinkti žemę – viržiai mėgsta parūgštintas durpes, kurias galima pamaišyti ir su smėliu. Perlieti viržių nereikėtų.
Žydėti ši gėlė pradeda jau liepos mėnesį ir savo spalvomis džiugina iki lapkričio. Vėliau žiedynai nudžiūva. Jeigu norite viržius išlaikyti ir kitiems metams, reikėtų rinktis užaugintus Lietuvoje, nes vietiniai augintojai kaip tik pasirinkę tokias rūšis, kurios labiausiai tinkamos mūsų klimatui ir jas lengviausia išsaugoti per žiemą.
Populiariausios – chrizantemos
Chrizantemos – astrinių (Asteraceae) šeimos vienmečiai arba daugiamečiai augalai, atkeliavę iš Azijos šalių: Kinijos, Indijos, Korėjos, Japonijos. Europiečiai šias gėles pradėjo auginti tik XVIII a.
Garsus švedų biologas Carlas Linnaeusas jas pavadino chrysanthemum: graikiškas žodis „chrysos“ reiškia auksą, „anthemion“ – gėlė.
Chrizantemos yra auksinės gėlės. Japonijoje darbais išgarsėję žmonės apdovanojami „Chrizantemos“ ordinu, šioje šalyje kasmet švenčiama Chrizantemų šventė. Japonai chrizantemas laiko ilgo gyvenimo, laimės ir sėkmės simboliu.
Naujausi komentarai