Vieni ekonomistai mano, kad 2014-ieji turėtų būti stabilesni ir netgi geresni nei ankstesni metai, kiti įsitikinę, kad neverta tikėtis nieko naujo. Tačiau dėl kai kurių aspektų sutariama.

Progresiniai mokesčiai?

Ekonomistas Gitanas Nausėda mano, kad dalis diskusijų ir įvykių 2014-aisiais turėtų būti susiję su tomis pačiomis temomis, kurios aptariamos kiekvienais metais. Viena jų – mokesčių politika.

"Taip jau atsitinka, kad įpusėjus metams suintensyvėja kalbos apie būsimos mokesčių politikos kontūrus. Lygiai tas pats buvo 2013-aisiais. Buvo tikimasi kažkokio radikalaus mokesčių reformos projekto. Taip neatsitiko. Ta ekspertų grupė, kuri buvo sukurta šitam reikalui, pasiūlė viso labo tokius, sakyčiau, kosmetinius mokesčių sistemos pataisymus", – sakė G.Nausėda.
Jis padarė prielaidą, kad dalies politikų tokie pakeitimai neįtikino, todėl ketinama kitais metais svarstyti progresinių mokesčių idėją, platesnio turto mokesčio taikymo klausimą. Pašnekovas neabejojo, kad tai kitais metais sukels dideles diskusijas ir lems tam tikrus sprendimus.

Tiesa, kokie tai galėtų būti sprendimai, ekonomisto teigimu, šiuo metu prognozuoti dar būtų sunku, nes nėra suformuotos vienos nuomonės.

Šiek tiek kitokios nuomonės yra ekonomistė Aušra Maldeikienė. Jos manymu, kitų metų mokesčių reformos taip pat turėtų būti neesminės ir nieko daug nekeičiančios.

"Jos bus visiškai kosmetinės. Valdžia neturi jokio plano ir ji elgiasi isteriškai", – įsitikinusi pašnekovė. Jos manymu, kitais metais nieko nebus padaryta, o planuojamos reformos sukurtų dar blogesnę ekonominę situaciją nei esama.

Rusija nusileis

"Swedbank" ekonomistas Nerijus Mačiulis ryžosi prognozuoti ir šiek tiek artimesnius įvykius. Jo nuomone, Rusija dar metų pradžioje turėtų nutraukti prekybos suvaržymo priemones prieš Lietuvos pienininkų produkciją.

"Rusija neturi rimtų argumentų, dėl kurių galėtų ilgai stabdyti lietuviškų pieno produktų importą. Vis dėlto Rusija yra Pasaulio prekybos organizacijos narė ir akivaizdūs narystės šioje organizacijoje principų ir susitarimų pažeidimai nebūtų ilgai toleruojami", – savo nuomonę išdėstė N.Mačiulis.

Jo teigimu, apribojimai gali dar kurį laiką tęstis, aiškinant juos kaip leidimą Lietuvos pienininkams pasitaisyti. Tačiau vis dėlto pirmą ateinančių metų ketvirtį apribojimų turėtų visai nelikti.

VAE statys toliau

N.Mačiulis mano, kad kitais metais turėtų būti galutinai apsispręsta dėl Visagino atominės elektrinės (VAE). Didžiausia tikimybė, kad bus ieškoma galimybių tęsti šį projektą.

"Tai, kad per metus nebuvo priimta jokio konkretaus sprendimo dėl VAE ir kartu buvo ieškoma, kaip užtikrinti geresnes šio projekto finansavimo sąlygas, rodo, jog dabartinė Vyriausybė nėra atsisakiusi idėjos statyti atominę elektrinę. Tačiau sprendimas imtis ar atsisakyti šio projekto daugiausia priklausys nuo šalių kaimynių noro prie jo prisijungti", – įsitikinęs ekonomistas.
VAE projekto tąsą A.Maldeikienė laiko politiniu sprendimu. "Tai ne ekonominis, o politinis sprendimas, kuris elitui suteikia didelius finansinius išteklius. Žinant mūsų vidinę ūkinę struktūrą, visos didelės statybos yra gero pasipelnymo šaltinis tam stambiam verslui, kurio atstovai šiuo metu sudaro politinį elitą Lietuvoje", – teigė pašnekovė.

Ji mano, kad projektas bus tęsiamas dėl minėtos finansinės naudos. Esą dideli biudžeto pinigai taip atitenka stambiam privačiajam verslui.

"Pinigus skolinasi valstybė, t. y. rizika labai menka, o tu visą laiką gauni labai didelių užsakymų. Todėl tikrai bus daroma viskas, kas įmanoma, kad projektas būtų tęsiamas", – tikino A.Maldeikienė.

Stabilesni metai

N.Mačiulio nuomone, 2014-ieji turėtų būti stabilesni metai, nei buvo 2013-ieji. Jis tvirtino, kad jau šiuo metu euro zona sprendžia struktūrines savo problemas, kuria Bankų sąjungą, stabilizuojasi ir pradės augti net labiausiai pažeistų šalių ekonomikos.

JAV neturėtų pasikartoti įtampa tarp demokratų ir respublikonų, kuri lėmė dalinį valdžios funkcijų sustabdymą 2013 m. rudenį. Dėl visų šių aspektų turėtų būti geresni bei stabilesni ateinantys metai ir Lietuvos ekonomikai.

"Stabilesnė ekonominė aplinka teigiamai veiks ir Lietuvos įmonių lūkesčius, dėl to galėtų pradėti sparčiau augti investicijos. Tiesa, visuomet išlieka "nežinomų nežinomųjų", ypač besivystančiose rinkose, galinčių šokiruoti pasaulio ekonomiką ir neigiamai paveikti Lietuvą", – neatmetė galimybės pašnekovas.

Priklausomi nuo kitų

A.Maldeikienė Lietuvos ekonomikos padėtį artėjančiais metais vertina šiek tiek kitaip. Jos nuomone, Lietuvos situacija visiškai neapibrėžta ir šalis priklausoma ne nuo savo sprendimų, o nuo to, kas vyks Europoje ir visame pasaulyje.

Ji teigė, kad kol ekonomika nėra nusistovėjusi, įvykti gali bet kas. Kaip pavyzdį ekonomistė pateikė anksčiau minėtą draudimą įvežti pieno produktus į Rusiją. Atsiradus šiam draudimui, pienininkai ir vežėjai prarado dalį rinkos Rytuose.

"ES ekonomika iš tikrųjų yra gana silpna ir gana nestabili, tad prognozuoti būtų sudėtinga. Ir kitos mūsų rinkos, su kuriomis Lietuva yra labai susijusi, visos trečiosios šalys – Rusija ir visos kitos, irgi yra labai nestabilios. Tai iš tikrųjų prognozė yra labai neapibrėžta", – įsitikinusi A.Maldeikienė.

Padėtis nesikeis

Tačiau kalbėdama apie kitų metų valdžios sprendimus, susijusius su šalies ekonomika, pašnekovė teigė, jog Lietuvos valdžia nesiims jokių veiksmų, kad būtų pagerinta šalies ekonomikos padėtis.

"Tiesiog reikia matyti šitos valdžios ištakas ir veikimo logiką. Jų veikimo logika yra nieko nedaryti. Jiems esamas modelis yra labai naudingas. Lietuvos socialdemokratų partija ir Darbo partija yra stambaus kapitalo bei stambaus verslo partijos ir joms ta susiklosčiusi ekonominė struktūra gana priimtina", – mano ekonomistė.

Ji tvirtino, kad valdžia imasi veiksmų tik tuomet, kai reaguoja į ryškius išorinius dirgiklius. Kaip pavyzdį ji nurodė minimalios mėnesinės algos padidinimą. Esą ji buvo padidintas tik todėl, kad žmonės ėmė garsiai skųstis. Tačiau tai pasitaiko retai.

"Kadangi Lietuvos žmonės problemas sprendžia arba eidami į šešėlį, arba išvažiuodami iš šalies ir savo realių problemų neįvardija niekur, išskyrus komentarus internete, tai tiesiog yra spyruoklės principu spaudžiamos realios daugumos gyventojų socialinės ir ekonominės problemos. Jeigu tie žmonės nepradės kaip nors agresyviai stumti tų jėgų, kurios yra valdžioje, o aš abejoju, kad jos taip darys, nes jos neturi jokių lyderių, tai iš tikrųjų manau, kad nieko nebus. Tiesiog ekonomika toliau bus varoma į pogrindį. Išoriškai gražios kalbos, o realiai problemos kaupiasi ir sudėtingėja", – aiškino A.Maldeikienė.

Tauta miega

Ji pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikos ateitis priklauso ne nuo politikų, kuriems priimtina dabar susiklosčiusi padėtis. Esą kai kurie projektai bus įgyvendinami ne dėl naudos Lietuvos ekonomikai, o dėl finansinės naudos tam tikriems verslininkams ar patiems politikams.

"Politiniam elitui reikia gerų santykių ir vietos Europos klube, todėl jis visomis įmanomomis jėgomis stums eurą. Niekur politiniam elitui nenaudinga aiškintis realių vidutinio Lietuvos gyventojo problemų. Tai jis jų ir nesiaiškins", – įsitikinusi pašnekovė.

Ji teigė, kad vienintelis būdas, kuriuo vidutinis Lietuvos gyventojas galėtų atkreipti valdžios dėmesį į savo bėdas, tai kaip 1989 m. išeiti su vėliavomis į gatves ir pasakyti "mums šitaip nepatinka".

"Bet aš esu įsitikinusi, kad jis (eilinis Lietuvos gyventojas – red. past.) tikrai neis. Tas problemas, kurios jam nepatinka, jis sprendžia dviem būdais: tie, kurie yra agresyvesni, tiesiog susiranda šešėlinių būdų savo pragyvenimui finansuoti. Na, įvairiausio pobūdžio šešėlius – nuo vokelių iki kontrabandos. Nebūtinai kontrabandos vežimo, bet naudojimosi ja", – sakė A.Maldeikienė.

Ekonomistė tikino, kad tie, kurie yra padorūs žmonės ir todėl nesiryžta įsitraukti į šešėlinę ekonomiką, dažniausiai susitaiko su esama situacija arba pasirenka emigraciją.

"Iš tikrųjų nėra jokios juos vienijančios jėgos, tai nieko jie ir nedarys. O politinis elitas darys tai, ką darė. Iš esmės nėra jokio politinio skirtumo tarp konservatorių ir socialdemokratų. Vienintelė skirtis, kur vyksta diskusijos, tai kurie labiau nekenčia Rusijos. Ir viskas. O kurie labiau nekenčia Rusijos, iš tiesų, nėra ekonominis klausimas. Tai yra politinės retorikos klausimas", – sakė A.Maldeikienė ir pridūrė, kad  Lietuvoje ekonominiai sprendimai bus priimti tada, kai atsibus pati tauta. Tačiau ji abejojo, kada tai gali įvykti.

"Aš tiesiog neįsivaizduoju, kada ta tauta atsikels. Gal tada, kai jau visai nebesusimokės sąskaitų. Bet kol kas randa būdų, kaip susimokėti. Be to, jai visą laiką kiekvieną dieną aiškinama, kad jai šiaip labai pasisekė, nes ji gyvena šilčiausioje, gražiausioje, nuostabiausioje šalyje ir visi užsieniečiai tai mato, tik ji pati, kvaila, nesugeba pastebėti. Pradeda jaustis toks aukos fenomenas", – įsitikinusi A.Maldeikienė.

Komentaras

Algirdas Šemeta

Europos Komisijos narys

Svarbiausia Europai nesustoti įgyvendinant jau pradėtas reformas. 2011–2012 m. grėsmės išnyko ir niekas nebekalba, kad ir apie euro zonos skilimą. Finansų sektorius nekelia daugiau kritinių rizikų. ES ekonomika žengia į priekį, tad ir apetitas reformoms gali sumažėti. Tačiau visa tai labai trapu ir reformas būtina užbaigti. Pavyzdžiui, nedarbo problema. Tiesa, nedarbas stabilizavosi ir nebedidėja, bet sustojo labai aukštame lygyje. Taip pat svarbus tolesnis konkurencingumo didinimas. Bendrų skaitmeninės, energetikos rinkų kūrimas. Tarptautinėje plotmėje deramės su JAV dėl laisvosios prekybos sutarties. Šis susitarimas atneštų naudos ne tik JAV ir ES, bet ir trečiosioms šalims.

Kalbant apie Lietuvą, vienas pagrindinių uždavinių – toliau laikytis finansinės drausmės. Nedalyti nepagrįstų pažadų. Europos Komisija pateikė įvertinimą, kaip šalys narės vykdo ankstesnes rekomendacijas. Lietuvai, kaip ir daugumai šalių narių, buvo išsakyta pastabų dėl to, kad nepasiekta pakankama pažanga įgyvendinant mokesčių, pensijų reformas, mažinant socialinę atskirtį. Pabrėžta pažanga gerinant energetikos efektyvumą, tačiau kartu konstatuota, kad Lietuvoje energetinis imlumas išlieka didžiausias visoje ES. Labai gerai būtų, jei mokesčių, darbo santykių bei pensijų reformos būtų įgyvendintos ir būtų užtikrintas Lietuvos ekonomikos augimas bei konkurencingumas.